Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fenomenas

fenomènas [gr. phainomenon — esantis, pasirodantis]: 1. neįprastas, retas, išskirtinis reiškinys arba žmogus; 2. fizinis ar psichinis reiškinys atskirai nuo to, ką jis reiškia.

Fenomenalus

fenomenalùs: 1. susijęs su fenomenu (2); 2. retas, išskirtinis.

Fenomenalizmas

fenomenalizmas, filos. koncepcija, tiesioginiu pažinimo objektu laikanti tik reiškinius (fenomenus) ir neigianti daiktų esmės pažinimą.

Fenologija

fenològija [gr. phainō — parodau + ↗ …logija], mokslas apie org. gamtos reiškinių sezoninį periodiškumą, tų reiškinių priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų.

Fenolis

fenòlis [↗ fenoliai], paprasčiausias fenolių org. junginys C6H5OH; jo 3—5% tirpalas (karbolio rūgštis) vart. dezinfekcijai.

Fenoliatai

fenoliãtai [↗ fenoliai], org. junginių klasė; fenolio dariniai.

Fenoliai

fenòliai [gr. phainō — apšviečiu + lot. oleum — aliejus], org. junginių klasė; benzolo dariniai, gaunami, benzolo vandenilio atomą pakeitus hidroksilu (grupe OH); aromatiniai alkoholiai.

Fenokopija

fenokòpija [phainō + ↗ kopija], organizmo fenotipo nepaveldimas (nors ir panašus į mutaciją) pakitimas, kurį sukelia ne genotipo pakitimas, o aplinkos veiksniai.

Fenogenetika

fenogenètika [phainō + ↗ genetika], mokslas apie genotipo veikimą iki organizmo visiško susiformavimo; nagrinėja, kaip genetinė informacija veikia organizmo požymius, ląstelių diferenciaciją, jų specializaciją.

Fenofazė

fenofãzė [gr. phainō — rodau + ↗ fazė], fenologinė fazė — augalo vystymosi tarpsnis, apibūdinamas morfologiškai, pvz., medžių sprogimo, žydėjimo Δ.