fenomènas [gr. phainomenon — esantis, pasirodantis]: 1. neįprastas, retas, išskirtinis reiškinys arba žmogus; 2. fizinis ar psichinis reiškinys atskirai nuo to, ką jis reiškia.
|
||||
fenomènas [gr. phainomenon — esantis, pasirodantis]: 1. neįprastas, retas, išskirtinis reiškinys arba žmogus; 2. fizinis ar psichinis reiškinys atskirai nuo to, ką jis reiškia. fenomenalùs: 1. susijęs su fenomenu (2); 2. retas, išskirtinis. fenomenalizmas, filos. koncepcija, tiesioginiu pažinimo objektu laikanti tik reiškinius (fenomenus) ir neigianti daiktų esmės pažinimą. fenològija [gr. phainō — parodau + ↗ …logija], mokslas apie org. gamtos reiškinių sezoninį periodiškumą, tų reiškinių priklausomybę nuo klimato ir kitų ekologinių sąlygų. fenòlis [↗ fenoliai], paprasčiausias fenolių org. junginys C6H5OH; jo 3—5% tirpalas (karbolio rūgštis) vart. dezinfekcijai. fenoliãtai [↗ fenoliai], org. junginių klasė; fenolio dariniai. fenòliai [gr. phainō — apšviečiu + lot. oleum — aliejus], org. junginių klasė; benzolo dariniai, gaunami, benzolo vandenilio atomą pakeitus hidroksilu (grupe OH); aromatiniai alkoholiai. fenokòpija [phainō + ↗ kopija], organizmo fenotipo nepaveldimas (nors ir panašus į mutaciją) pakitimas, kurį sukelia ne genotipo pakitimas, o aplinkos veiksniai. fenogenètika [phainō + ↗ genetika], mokslas apie genotipo veikimą iki organizmo visiško susiformavimo; nagrinėja, kaip genetinė informacija veikia organizmo požymius, ląstelių diferenciaciją, jų specializaciją. fenofãzė [gr. phainō — rodau + ↗ fazė], fenologinė fazė — augalo vystymosi tarpsnis, apibūdinamas morfologiškai, pvz., medžių sprogimo, žydėjimo Δ. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai