fenobarbitãlis, vaistas, barbitūro rūgšties darinys; dažn. vart. nuo nemigos.
|
||||
|
fenilketonùrija, paveldima liga, sukelianti silpnaprotystę; atsiranda dėl amino rūgšties fenilalanino, gaunamo su maistu, apykaitos sutrikimo organizme. fenilas [↗ fenoliai], org. radikalas — C6H5. fèniksas [gr. phoinix]: 1. sen. egiptiečių mit. paukštis, turėjęs galią kartą per 500 m. lizde sudegti ir vėl iš pelenų atgimti; 2*. amžino atsinaujinimo, atgimimo simbolis.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mitologijos terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | fènijai [angl. Fenians < air. fiann — sen. airių legendinė kariauna], airių smulkiaburžuaziniai revoliucionieriai, XIX a. vid.—XX a. pr. kovoję dėl Airijos nepriklausomybės. fènekas, lapė Fennecus zerda; gyvena Š. Afrikoje, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliuose. feñderis [angl. fender], kamštinis, guminis laivo bortų amortizatorius, apsaugantis nuo smūgių į prieplauką, į kito laivo bortą. fènas2 [angl. fan], ventiliatorius su elektriniu kaitinimo elementu, pvz., plaukams džiovinti, patalpai šildyti. fènas1 [vok. Föhn < lot. favonius — šiltas vakarų vėjas], šiltas ir sausas vėjas, pučiantis nuo kalnų. fenantrènas, org. junginys C14H10; aromatinis angliavandenilis; bespalviai kristalai. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai