federãcinis: 1. federacijos pobūdžio; 2. priklausantis federacijos organų kompetencijai.
|
||||
|
federãcija [lot. foederatio — sąjunga, junginys]: 1. valstybinės santvarkos forma: kelios valstybės ar žemesnio lygio nacionaliniai ar istoriškai susiklostę teritoriniai junginiai yra susivieniję į vieną valstybę; 2. draugija, organizacijų sąjunga. fedãnas [arab. feddan], Egipto žemės ploto vienetas; lygus 4201 m2. fecit [lot. padarė, sukūrė], įrašas dailės kūrinyje prieš dailininko asmenvardį arba inicialus. feciãlai [lot. fetiales], sen. Romoje — žynių kolegija iš 20 žmonių, tvarkanti tarptautinius reikalus. fechtúotis, kautis šaltaisiais ginklais (rapyra, špaga, kardu) dvikovoje arba per fechtavimo varžybas. fechtãvimas [vok. Fechten], sprt. šaka; 2 sportininkų kova: stengiamasi paliesti priešininką šaltuoju ginklu — rapyra, špaga, kardu. fechrãlis [lot. fe(rrum) — geležis + ↗ chr(omas) + ↗ al(iuminis)], kaitrai atsparus (iki 900 °C) lydinys, kuriame yra 80—84% geležies, 12—15% chromo, 3,5—5,5% aliuminio, apie 1% mangano, apie 0,2% anglies; vart. galingų el. kaitinimo įtaisų, pramoninių el. krosnių kaitinimo elementams. Fèbas (gr. Phoibos), sen. graikų dievo Apolono, kaip saulės šviesos dievo, pravardė. fazotrònas [↗ fazė + ↗ (elek)tronas], ciklinis rezonansinis protonų, deuteronų, α dalelių greitintuvas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai