fašinà [vok. Faschine < lot. fascis — ryšulys], žabinys — žabų ryšulys pylimams sustiprinti, užtvankoms įtaisyti, keliams pelkėse grįsti.
|
||||
|
fasúoti [lenk. fasować < vok. fassen — išpilstyti į statines], pakuoti medžiagas atseikėtomis dozėmis pagal masę, tūrį arba vienetais. fãstai [lot. fasti]: 1. sen. Romoje — žynių (pontifikų) nustatinėtos dienos, kuriomis buvo galima kviesti susirinkimus, teisti, tvarkyti pilietinius reidus; 2. sen. Romos aukščiausių pareigūnų (konsulų, diktatorių, cenzorių) kasmetiniai sąrašai. fasòninis: 1. padarytas pagal tam tikrą ↗ fasoną (1), pavyzdį; susijęs su tokių dirbinių gamyba; 2. reljefinis arba turintis sudėtingą skerspjūvį, konfigūraciją, pvz., Δ plienas; 3. atitinkantis gaminio formą, pvz., spaustuvai su fasoninėmis žiaunomis. fasònas [pranc. facon — apdirbimas]: 1. sukirpimas; forma, modelis, pavyzdys; 2. išvaizda, laikysena (ppr. išdidi), maniera, puikavimasis. fasètė [pranc. facette — pusė, šonas]: 1. nusklembta akmens, stiklo, brangakmenio briauna; 2. pusapvalis kampo įdubimas tarp 2 sienų arba tarp sienos ir lubų. fascioliòzė, žmogaus ir žolėdžių gyvulių helmintozė; sukelia plokščioj i kirmėlė Fasciola hepatica. fãscija2 [lot. fascia— raištis, juosta], jungiamojo audinio plėvė, gaubianti raumenis, organus, kraujagysles; vystas. fãscij‖a1 [lot. fasces (dgs.)], sen. Romoje — diržu suristas virbų ryšulėlis su kirveliu viduryje; ~as nešdavo magistratų priekyje einantys liktoriai; Δ buvo aukščiausios valdžios simbolis. fasciãcija [↗ fascija2], augalo stiebo, šakų ar kt. organų pakitimas — sujuostėjimas (pasidaro plokšti, juostos pavidalo). |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 11 | 
Naujausi komentarai