Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fasas

fãsas [pranc. face — priekinė pusė, šonas]: 1. vaizdas iš priekio, priekinė pusė; 2. tvirtovės aptvaro arba lauko įtvirtinimo tiesi dalis; atkreipta į priešą.

Fasadas

fasãdas [pranc. facade < face — veidas (medalio, monetos) priekinė pusė], kuri nors viena išorinė pastato pusė.

Farvateris

farvãteris [ol. vaarwater]: 1. saugus vandens kelias tarp kliūčių; 2. upės vagos išilginis ruožas, tinkantis laivybai.

Fartingas

fártingas [angl. farthing — ketvirtis], smulkiausia D. Britanijos moneta, l/4 penso, kalta iki 1956.

Farširuoti

farširúoti [pranc. farcir], prikimšti ką nors faršo; įdaryti.

Faršas

fáršas [pranc. farce < farcir — prikimšti]: 1. susmulkinta mėsos (arba žuvų) masė su prieskoniais ir priedais (mirkyta balta duona, kiaušiniais) kotletams, konservams, dešroms ir kt. gaminiams; 2. balandėlių, didžkukulių, vyniotinių, įdarytų žuvų ir kt. valgių įdaras.

Farsi

farsi [persų k.], persų kalba, Irano valst. kalba.

Farsas

fársas [pranc. farce]: 1. komedijos rūšis — mažareikšmiais kasdienybės konfliktais, situacijų komizmu, storžievišku juoku, bufonada pagrįstas draminis kūrinys arba vaidinimas; ypač būdingas vid. amžių pranc. miestelėnų literatūrai ir teatrui; 2*. storžieviški juokai, išdaigos.

Farmakoterapija

farmakoterãpija [pharmakon + ↗ terapija], ligų gydymas farmakologiniais preparatais arba vaistinėmis medžiagomis; įv. vaistų racionalaus vartojimo ir veikimo tyrimas.

Farmakopėja

farmakopėja [gr. pharmakopiia — gydomųjų žolelių, vaistų paruošimas], standartų ir nuostatų, normuojančių vaistų gamybą, laikymą, tikrinimą ir dozavimą, rinkinys.