faleristika [lot. phalerae — kariniai pasižymėjimo rikiai, metaliniai krūtinės papuošalai]: 1. pagalbinė ist. disciplina, tirianti ordinų, medalių, garbės ženklų istoriją; 2. ženkliukų, žetonų (ppr. suvenyrinių, jubiliejinių, proginių) kolekcionavimas.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Istorijos terminai |  Kategorija: F |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | faleristas, ženkliukų kolekcionierius. falcúoti [vok. falzen]: 1. lankstyti į sąsiuvinius spausdintus lapus, kad puslapiai būtų sudėti numeracijos tvarka; 2. daryti ↗ falcą (2), suleisti lentas; 3. sujungti plonus metalinius lakštus, užlenkiant briaunas. falcètas [it. falsetto], specialiai suformuotas vadinamojo galvos registro vyrų balsas, nestiprus, turi mažiau obertonų, skamba oktava aukščiau už natūralų dainininko balsą (dainuojant virpa ne visos balso stygos, o tik jų kraštai). fálcas [vok. Falz — griovelis, lenkimas]: 1. lankstė — lankstomų (falcuojamų) ir įrišamų popieriaus lapų sulenkimo vieta; 2. stačiakampis griovelis, išpjautas išilgai suleidžiamų lentų krašto, t. p. išilgai akmeninių blokelių krašto (taip daromi laiptai, sienos). fãlas2 [gr. phallos], vyriškasis lyties organas; sen. Graikijoje kulto objektas — vaisingumo simbolis. fãlas1 [ol. val], laivo lynas, virvė burėms, skersiniams, vėliavoms, signaliniams ženklams pakelti ir nuleisti. falánsteris [pranc. phalanstère], kolektyvinės bendruomenės (Falangos) didžiulių rūmų pavadinimas; vartotas pranc. socialisto utopisto Š. Furjė (1772—1837) veikaluose. falánga [gr. phalanx (kilm. phalangos)]: 1. sen. graikų ir makedonų sunkiai ginkluotų pėstininkų kautynių rikiuotė, sudaryta iš suglaustų eilių; 2. med. pirštakaulis; 3. voragyvis, paprastoji solpūga Galeodes araneoides; 4. Ispanijos fašistų partija, veikusi 1933—77; 5. darbo bendruomenės, kolektyvinio ūkio pavadinimas, vartotas pranc. socialisto utopisto S. Furjė (1772—1837) veikaluose; 6*. eilė, greta. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: F | Peržiūrėta: 4 | Nėra komentarų | fakultètas [vok. Fakultät < lot. facultas (kilm. facultatis) — gabumas, galimybė], aukštosios mokyklos skyrius, padalinys, kuriame mokomi vienos ar kelių artimų specialybių studentai. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai