fa [lot.], muz. garsas; ketvirtas bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje.
|
||||
fa [lot.], muz. garsas; ketvirtas bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje. ežèktorius [pranc. éjecteur < lot. ejicio — išmetu], čiurkšlinis siurblys skysčiams, dujoms ir garams siurbti bei transportuoti dažn. dujų (oro) kinetine energija. ezotèrinis [gr. esōterikos — vidinis, uždaras], slaptas, paslaptingas, prieinamas tik išrinktiesiems (apie rel. apeigas, magiškas formules); neprieinamas. ezòpinė kalba, užmaskuotas minčių reiškimo būdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos; VI a. pr. m. e.) vardą. ezofagostomòzė, galvijų, kiaulių ir avių helmintozė; sukelia Oesophagostomum genties nematodai, parazituojantys storųjų žarnų gleivinėje. ezofagoskòpija [gr. oisophagos — stemplė + ↗ …skopija], stemplės apžiūra įleidžiamu pro burną spec. prietaisu. ezofagitas [gr. oisophagos — stemplė], stemplės uždegimas. ezerinas, alkaloidas, kitaip ↗ fizostigminas. ezerfòlijos [tikr. + lot. folium — lapas], sausų dažų plėvelės (lapeliai). ex voto [sk. eks voto; lot.], pagal įžadą. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai