etnogrãfija [↗ etno… + ↗ …grafija], mokslas, tiriantis tautas ir kitas etnines bendrijas, jų materialinę bei dvasinę kultūrą.
|
||||
etnogrãfija [↗ etno… + ↗ …grafija], mokslas, tiriantis tautas ir kitas etnines bendrijas, jų materialinę bei dvasinę kultūrą. etnogenèzė [↗ etno… + ↗ genezė], tautų ir kitų etninių bendrijų susidarymas. etnocentrizmas [↗ etno…+ lot. centrum — centras], kurios nors etninės grupės siekimas išimtinės pagarbos, išskirtinumo; viena fanatizmo, rasizmo, nacionalizmo priežasčių. etnobotãnika [↗ etno… + ↗ botanika], mokslas, renkantis ir sisteminantis liaudies žinias apie augalus. etno… [gr. ethnos — tauta], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su žmonėmis, tauta, visuomenės grupe. ètninis [gr. ethnikos < ethnos — tauta], susijęs su kuria nors tauta. etnárchas [gr. ethnarchēs — (žinomos) tautos valdovas], sen. Romos imperijos rytų provincijų kai kurių imperatoriui pavaldžių valdovų titulas. ètmonas [lenk. hetman, ček. hejtman < sen. vok. heuptman], XV—XVIII a. kai kurių šalių (Čekijos, Lenkijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Ukrainos) kariuomenės vadas, viršininkas. etmoiditas [gr. ēthmos — tinklas + eidos — pavidalas], akytkaulio ertmių gleivinės uždegimas. etiùdininkas, nešiojamas įtaisas ↗ etiudams (1) kurti. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai