Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Etiudas

etiùdas [pranc. étude < lot. studium — mokymasis, studijavimas]: 1. nedidelis pagalbinis dailės kūrinys, daromas iš natūros; 2. muz. pjesė atlikimo technikai lavinti; 3. improvizacinis pratimas aktoriaus meistriškumui ugdyti; vienas vaidmens kūrimo būdų; 4. mokslo (dažn. filosofijos) ar lit. kritikos straipsnis, nepretenduojantis į baigtumą, griežtą argumentaciją ar galutinius sprendimus; esė; 5. šachmatų arba šaškių uždavinys, kurio pozicijoje yra nedaug figūrų; sprendžiamas vieninteliu sunkiai randamu būdu (ėjimų skaičius nenurodomas) .

Etiškas

ètiškas [↗ etika], dorovingas, atitinkantis etikos reikalavimus.

Etinis

ètinis, susijęs su etika.

Etiopistika

etiopistika, mokslas, tiriantis etiopų kalbas ir literatūrą.

Etiologija

etiològija [gr. aitia — priežastis + ↗ …logija], mokslas apie ligų atsiradimo priežastis ir sąlygas.

Etioliuoti

etioliúoti [pranc. étioler — daryti liguistą, silpną], laikyti augalą tamsoje, kad pakistų jo spalva, forma.

Etioliacija

etioliãcija [pranc. étiolé — išblyškęs, sunykęs], nenormalus augalų vystymasis dėl šviesos trūkumo: stiebai ir lapkočiai ištįsta, lapuose nėra chlorofilo, mech. audiniai menki, dėl to augalai būna gležni, trapūs, greit lūžta arba išgula.

Etimonas

etimònas [gr. etymon — tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė], pradinis žodis, kamienas arba morfema (dažn. šaknis), iš kurių yra kilęs dab. kalboje esantis žodis.

Etimologizuoti

etimologizúoti, nustatyti žodžio ar posakio etimologiją.

Etimologija

etimològija [gr. etymologia < etymon — tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė + ↗ …logija], žodžio kilmės ir jo giminystės santykių su kitais tos pačios arba kitų kalbų žodžiais nustatymas.