etilènas [↗ etilas], org. junginys C2H4; nesotusis angliavandenilis; bespalvės eterio kvapo dujos.
|
||||
etilènas [↗ etilas], org. junginys C2H4; nesotusis angliavandenilis; bespalvės eterio kvapo dujos. etilbenzòlas [↗ etilas + ↗ benzolas], org. junginys C6H5—C2H; bespalvis lakus skystis. etilas [↗ et(eris) + gr. hylē — medis, medžiaga], org. junginių (alkoholių, eterių, esterių) vienvalentis radikalas — C2H5. etikètė [pranc. étiquette], ženklas, klijuojamas ant prekės arba jos įpakavimo ir informuojantis apie prekę ir jos gamintoją. etikètas [pranc. étiquette], nustatyta, formali ceremonijų tvarka; kurios nors visuomenės ar jos klasės tinkamo elgesio normos; vienos profesijos arba tą patį hobį turinčių žmonių priimtos mandagumo taisyklės ir formos, pvz., mokslininkų, gydytojų, sportininkų Δ. ètika [lot. ethica < gr. ēthos — paprotys, įprotis, būdas]: 1. mokslas, tiriantis moralę; 2. žmonių elgesio normų visuma. eteromãnija [↗ eteris + ↗ …manija], narkomanija, liguistas potraukis vartoti ↗ eterį (4). eternitas [lot. aeternus — amžinas], plokštelių pavidalo elastinga, atspari ugniai izoliacinė medžiaga iš asbesto ir cemento; seniau buvo vart. stogams dengti. eterinis, lakus, lengvai garuojantis; būdingas ↗ eteriui (4). èteris [gr. aithēr]: 1. sen. graikų filosofijoje — ypatinga dangaus stichija (skirtinga nuo vandens, žemės, oro ir ugnies), pradas, judinantis dangaus kūnus; 2. sen. graikų mitologijoje — viršutinis, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, dievų buveinė; 3. fiz. iki XX a. pr. gyvavusi filosofijos ir fizikos sąvoka, reiškusi jutimais nesuvokiamą medžiagą, tarpinę aplinką, kurios pilna pasaulio ertmė; 4. org. junginys C2H2—O—C2H5, dietilo eteris; bespalvis, labai lakus skystis; 5*. erdvė, kuria sklinda radijo bangos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai