Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Eteriai

èteriai [gr. aithēr — dangus, oras], org. junginių klasė; sudaryti iš 2 radikalų, kuriuos jungia deguonies atomas.

Et cetera

et cetera [lot.], ir kita, ir taip toliau.

Etažerė

etažèrė [pranc. étagère]: 1. baldas, kurį sudaro viena virš kitos išdėstytos, ppr. iš visų pusių atviros lentynėlės (kampais pritvirtintos prie stulpelių, kolonėlių, tašelių); 2. statyboje — plieninis arba gelžbetoninis statinio karkasas, kuriame įtaisomi technologiniai įrenginiai.

Etazolis

etazòlis, antimikrobinis vaistas, sulfanilamido darinys; vart. anginai, plaučių uždegimui, dizenterijai, šlapimtakių infekcinėms ligoms gydyti.

Etatizmas

etatizmas [pranc. étatisme < état — valstybė]: 1. Turkijoje po I pasaulinio karo — valstybinio kapitalizmo ek. politika: valstybė prisideda prie pramonės įmonių, uostų statybos, kelių tiesimo, padeda kurti pramonės bankus, išpirkti užsienio kapitalistų duotas koncesijas; 2. valstybės įsigalėjimas visuomenės ek. gyvenime.

Etatizacija

etatizãcija [pranc. état — valstybė] ↗ etatizmas.

Etatas

etãtas [pranc. état], normatyvinio dokumento (tam tikro sąrašo) nustatomas pareigybinis vienetas.

Etapas

etãpas [pranc. étape]: 1. punktas, kuriame žygiuojanti kariuomenė arba pavieniai kariai gali gauti maistą, nakvynę, med. pagalbą; 2. nužygiuoto arba nuvažiuoto kelio dalis; atstumas tarp 2 sustojimų; 3. ikirevoliucinėje Rusijoje — ginkluotos apsaugos varoma kalinių ar tremtinių grupė (partija); jos žygiavimo būdas ir nakvynės vieta; 4. sprt. varžybose — nuotolio, ypač ↗ estafetės (2), atkarpa, dalis; 5. reiškinio raidos tarpsnis, stadija.

Etanolis

etanòlis [↗ etan(as) + ↗ (alkoh)olis], etilo alkoholis — org. junginys C2H5OH.

Etanas

etãnas [gr. aithēr — dangus; oras], org. junginys sotusis angliavandenilis; bespalvės degios dujos.