etalònas [pranc. étalon]: 1. pavyzdinis matas arba matavimo prietaisas, naud. matavimo vienetui atkurti, saugoti ir perduoti didžiausiu įmanomu tikslumu; 2*. geriausias, tobuliausias ko nors pavyzdys.
|
||||
|
èta [gr. eta], septintoji graikų abėcėlės raidė — Hη. ešerichija [pagal vokiečių gydytojo T. Ešericho (T. Escherich) pavardę], lazdelinė bakterija Escherichia; gyvena žmogaus ir gyvūnų žarnyne, užterštame vandenyje, maisto produktuose; yra gyv. aplinkos, ypač vandens, užterštumo indikatorius; kartais sukelia žarnyno ligas. ešelonúoti, išdėstyti kariuomenę ešelonais (vieną po kito). ešelònas [pranc. échelon < échelle — kopėčios]: 1. kariuomenės ar jos vieneto rikiuotės į gilumą skaidinys, pvz., pirmasis, antrasis Δ; 2. masinio gabenimo, pervežimo traukinys, automobilių kolona, pvz., karinis Δ, pabėgėlių Δ; 3. fiz. laiptinė difrakcijos gardelė (interferencinis spektroskopas, susidedantis iš vienodo storio plokščių stiklo arba kvarco plokštelių, sudėtų taip, kad jų galai sudarytų pakopas).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 17 |  Nėra komentarų | ešelètas [pranc. èchelette — laipteliai], fiz. plokščia difrakcijos gardelė, kurios rėžiai yra laiptuotos formos. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Fizikos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | ešafòtas [pranc. échafaud], pakyla mirties ar kt. bausmei vykdyti, kartais draudžiamiems leidiniams naikinti. estuãrija [lot. aestuarium < aestus — potvynis], gilios ir plačios piltuvo pavidalo upės žiotys, platėjančios į jūros pusę. èstrusas [gr. oistros — aistra, įniršis], ruja — viena žinduolių lytinio ciklo stadijų. estrònas [gr. oistros — aistra], lytinis hormonas, kitaip ↗ folikulinas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai