estètinis: 1. susijęs su estetika; 2. būdingas estetams.
|
||||
|
estetikoterãpija [↗ estetika + ↗ terapija] ↗ estetoterapija. estètikas, estetikos teoretikas. estètika [gr. aisthētikos — jutiminis]: 1. mokslas, tiriantis grožį ir meną, kaip grožinę kūrybą; sudaro metodologinį pagrindą meno šakoms tirti; 2. grožio kriterijų taikymas ir laikymasis, pvz., elgesio Δ. estètas [gr. aisthētēs — jaučiantis]: 1. žmogus, jautrus grožiui, visur teikiantis pirmenybę grožiui; 2. estetizmo šalininkas. èsterinti, gauti esterį, veikiant rūgštį alkoholiu. esterifikúoti ↗ esterinti. èsteriai [vok. Ester < Es(sig) — actas + (Ä)ther — eteris], org. junginiai; rūgščių reakcijos su alkoholiais produktai, pvz., acto rūgšties etilo esteris (etilo acetatas) CH3COOC2H5. esterãzė, hidrolazių klasės fermentas, skaidantis esterius į vandenį, rūgštis ir alkoholius. estampidà [< provans.]: 1. XIII—XIV a. greito tempo provansalų šokis; 2. viena seniausių instrumentinės muzikos formų; melodija simetriškos struktūros; 3. trubadūrų daina. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai