esèsininkas, fašistinės Vokietijos privilegijuotos sukarintos organizacijos SS (iš vok. Schutzstaffeln — apsaugos būriai) narys.
|
||||
esèsininkas, fašistinės Vokietijos privilegijuotos sukarintos organizacijos SS (iš vok. Schutzstaffeln — apsaugos būriai) narys. esèrai [rus. esery < s(ocialisty) r(evoliucionery) — socialistai revoliucionieriai], smulkiaburžuazinės partijos, veikusios 1901—22 Rusijoje, nariai. eseñcija [lot. essentia — esmė]: 1. reiškinio esmė; Aristotelio filosofijoje — pastovių būties savybių visuma; scholastikoje — potencialus reiškinio elementas, reiškinio priešybė; egzistencializme — egzistencijos priešybė; 2. lakūs eteriniai aliejai, gaunami iš augalų distiliacijos būdu; 3. stiprus tirpalas, pvz., acto Δ, arba ištrauka (ekstraktas). esėjai, žydų rel. bendruomenės, gyvavusios II a. pr. m. e. II pusėje — I m. e. a. Judėjoje; vieni iš krikščionybės pirmtakų, judaizmą sieję su pitagorizmu. eseistinis, parašytas esė forma; subjektyvus, laisvas, be griežto nuoseklumo (minčių dėstymas rašinyje), pvz., Δ stilius. eseistika, kurio nors autoriaus, šalies, laikotarpio esė kūrinių visuma; anglų, prancūzų vartosenoje— literatūros ir meno kritika. eseistas, esė autorius. ese [angl. essay < pranc. essai — bandymas], mokslo arba literatūros kritikos rašinys, straipsnis, kuriam būdinga kompozicinis ir stilistinis laisvumas, subjektyvus nagrinėjamo objekto traktavimas; Δ sąvoką daugiausia vartoja anglai ir prancūzai. eschatològija [gr. eschatos — paskutinis + ↗ …logija], žmogaus, žmonijos ir pasaulio likimo mistinė teorija; Δ yra sudėtinė daugelio religijų ir kai kurių filosofijų dalis: ypač išplėtota judaizmo ir krikščionybės. esaulas [ukr. esaul < tiurkų k.], kazokų kariuomenės pareigybė ir laipsnis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai