eritrospèrmumas [erythros + gr. sperma — sėkla], minkštųjų kviečių atmaina su balta akuotuota varpa įr raudonai rusvais grūdais.
|
||||
|
eritropoèzė [↗ eritro(citai) + gr. poiēsis — sukūrimas], eritrocitų susidarymas. eritromicinas [erythros + gr. mykēs — grybas], antibiotikų grupės vaistinis preparatas; gaunamas iš laibagrybio Streptomyces erythreus. eritrodèrmija [erythros + gr. derma — oda], odos raudonė — odos paraudimas. eritrocitai [erythros + gr. kytos — ląstelė], raudonieji kraujo kūneliai — raudono pigmento turinčios kraujo ląstelės. eritroblãstai [gr. erythros — raudonas + blastos — daigas, atžala], užuomazginiai eritrocitai. eritrit‖as, org. junginys, tetrahidroksilinis alkoholis, bespalviai kristalai; ~o yra kai kuriose samanose, kerpėse, dumbliuose; ištirpęs vandenyje sudaro tirštą, saldų tirpalą. eritrèmija [↗ eritr(ocitai) + gr. haima — kraujas], lėtinė kraujo gamybos organų liga, kitaip ↗ policitemija. eritrazmà [gr. erythrainō — raustu], odos mikrozė — grybinė odos liga, kurią sukelia grybas Microsporon minutissimum. eritemà [gr. erythēma — raudonumas], med. raudonė — odos paraudimas dėl uždegimo, paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimo.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai