eristika [gr. eristikē (technē) < eris — ginčas], menas diskutuoti, mokėjimas kitus įtikinti savo pažiūrų teisingumu ar palenkti priešininko samprotavimus norima linkme.
|
||||
eristika [gr. eristikē (technē) < eris — ginčas], menas diskutuoti, mokėjimas kitus įtikinti savo pažiūrų teisingumu ar palenkti priešininko samprotavimus norima linkme. erinijos [gr. Erinyes], sen. graikų mitologijoje — trys keršto ir bausmės deivės, persekiojančios ir baudžiančios nusikaltėlius. ergozinas [pranc. ergot — skalsė], skalsių alkaloidas; vart. ginekologijoje. ergotizmas [pranc. ergotisme < ergot — skalsė], apsinuodijimas skalsėmis. ergotinas [pranc. ergotine < ergot — skalsė], skalsių alkaloidas, kurį sintetina paprastasis skalsiagrybis Claviceps purpurea; nuodingas; vart. medicinoje. ergosterinas [pranc. ergot — skalsė + ↗ sterinai], sterinų grupės policiklinis alkoholis, kurio yra grybuose, skalsėse, mielėse; balti kristalai; veikiamas ultravioletinių spindulių, virsta vitaminu D2. ergonòmik‖a [ergon + gr. nomos — dėsnis], mokslas, tiriantis žmogaus psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese; remiantis ~os išvadomis, kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą, saugumą, tausojančios žmogaus sveikatą. ergonòmija ↗ ergonomika. ergònas [gr. ergon — darbas], energijos kvantas. ergomètras [ergon + ↗ …metras], prietaisas jėgai matuoti. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai