Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ergodiškumas

ergodiškùmas [gr. ergon — darbas + hodos — kelias], mat. dinaminės sistemos (atsitiktinio proceso) savybė: sistemai kintant, kiekviena jos būsena tam tikru tikslumu apibūdina bet kurią kitą artimą būseną.

Ergo

ergo [lot.], taigi, vadinasi.

Ergatyvas

ergatỹvas [gr. ergatēs — veikiantysis asmuo, veikėjas], veikėjo linksnis kalbose (gruzinų k. tipo), skiriančiose veikėjo (galininkinio veiksmažodžio subjekto) ir ne veikėjo (galininkinio veiksmažodžio objekto ir negalininkinio veiksmažodžio subjekto) linksnį; ergatyvinis linksnis.

Ergastulas

ergãstulas [lot. ergastulum], sen. Romos vergų kalėjimas, dažnai požeminis.

Ergasterija

ergastèrija [gr. ergastērion], sen. Graikijoje — dirbtuvė, kur dirbdavo vergai.

Ergas

èrgas2 [< arab.], smėlingosios dykumos arabiškas pavadinimas; vart. Š. Afrikoje.

Ergas

èrgas1 [gr. ergon — darbas], erg, CGS vienetų sistemos (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė) darbo (energijos) vienetas; 1 erg= 10-7 J (džaulio).

Erezija

erèzija [gr. hairesis — atskiras tikėjimas]: 1. rel. srovė, prieštaraujanti oficialiai bažnyčiai, rel. ideologijos viešpatavimo metu pasireiškianti kaip savita socialinio protesto forma; įv. nukrypimai nuo oficialių kurios nors religijos dogmų; 2*. nukrypimas nuo visuotinai priimtų pažiūrų, normų.

Eretizmas

eretizmas [gr. erethisma < erethizō — erzinu], med. padidėjęs dirglumas.

Eretikas

erètikas [gr. hairelikos], erezijos skelbėjas, sekėjas.