eremur‖as, daugiametė žolė Eremurus; savaime auga P. ir V. Europoje, Azijoje; iš ~o šaknų lipnios medžiagos gaminami klijai; kai kurios rūšys dekoratyvinės.
|
||||
|
eremofitai [gr. erēmos — dykuma + ↗ …fitas], dykumų ir sausųjų stepių augalai. eremitas [gr. erēmitēs < erēmos — vienišas], vienuolis, priklausantis ordinui, bet gyvenantis atsiskyrėliškai, pvz., kamaldulis. erèmas [gr. erēmos— dykuma, vienuma], krikščionių vienuolio atsiskyrėlio (eremito) celė. erèkcija [lot. erectio < erigo — pakeliu], išsitiesimas, įsitempimas: 1. vyro lyties organo (varpos) išsitiesimas, padidėjimas ir sukietėjimas lytinio susijaudinimo metu; 2. kūno dalies ištiesimas. Erèbas (gr. Erebos), sen. graikų mitologijoje — tamsos personifikacija. èrdoksas [angl. airdox], beliepsnio sprogdinimo būdas, pagrįstas suslėgto iki 70—80 MPa oro, kuris tiekiamas į plieninį patroną, plėtimusi. erdelterjèrai [pagal D. Britanijos Erdeilio (Airedale) vietovės pavadinimą], medžioklinių urvinių šunų veislė. erchercogỹstė, erchercogo valdos. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai