erchèrcogas [vok. Erzherzog], Vokietijoje (1453—1918) — Habsburgų dinastijos princų titulas; tą titulą turėjęs asmuo.
|
||||
erchèrcogas [vok. Erzherzog], Vokietijoje (1453—1918) — Habsburgų dinastijos princų titulas; tą titulą turėjęs asmuo. èrbis [lot. erbium; pagal radimo vietovės Iterbiaus (Ytterby) Švedijoje pavadinimą], chem. elementas Er. atom. Nr. 68; metalas. erãtin‖is [lot. erraticus — klaidžiojantis], geol. įneštas, atsidūręs, nuklydęs, pvz., ~iai rieduliai (toli ledyno nunešti rieduliai, susidarę iš uolienų, kurių nėra jų nugulimo vietoje). Eratà [gr. Eratō), viena iš 9 mūzų, erotinės lyrikos globėja. erãrijus [lot. aerarium < aes (kilm. aeris) — varis; (variniai) pinigai], sen. Romos senato tvarkomas valstybės iždas; kariuomenės kasa. erà [lot. aera]: 1. metų skaičiavimo sistema; pradinis momentas ppr. būna koks svarbus įvykis, pvz., naujoji, arba mūsų, Δ skaičiuojama nuo Kristaus gimimo; 2. didelis ist. laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo; 3. geol. žemės ir org. pasaulio raidos laikotarpis, per kurį susiklostė geol. grupės uolienos; eono dalis. èpulis [↗ epi… + gr. ulon — dantenos], dantenų navikas. epsomitas [angl. epsomite; pagal D. Britanijos miesto Epsomo (Epsom) pavadinimą], mineralas, magnio sulfatas MgSO4•7H2O; kartus ir sūrus (karčioji, arba angliškoji, druska), lengvai tirpsta vandenyje. èpsilon [gr. e psilon — e grynas], penktoji graikų abėcėlės raidė — E ε . epopėja [gr. epopoiia < epos — žodis + poieō — kuriu]: 1. tas pats, kas senovės ↗ epas (2); 2. didelis romanas (ar romanu ciklas), kuriame reikšmingų ist. įvykių fone tikroviškai vaizduojamas visuomenės gyvenimas, pvz., L. Tolstojaus „Karas ir taika”, M. Solochovo „Tykusis Donas”; 3*. įvykiai, turintys didelę visuomeninę reikšmę, susiję su didvyriškais žygiais. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai