Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Episoma

episomà [↗ epi… + gr. sōma — kūnas], papildoma, savarankiška ląstelės gen. struktūra, kuri patenka į ląstelę dėl infekcijos arba ląstelėms konjuguojant.

Episkopatas

episkopãtas [lot. episcopatus < episcopus — vyskupas]: 1. vyskupystė (vyskupo pareigos, titulas); 2. vyskupija (vyskupo valdoma sritis); 3. vyskupų visuma.

Episkopas

episkòpas [gr. episkopos — žiūrintis į ką nors], projekcinis aparatas neskaidriems atvaizdams po vieną demonstruoti.

Episilogizmas

episilogizmas [↗ epi… + ↗ silogizmas], pirmasis polisilogizmo narys, kurio išvada yra antrojo silogizmo (prosilogizmo) prielaida.

Episcena

episcenà [↗ epi… + ↗ scena], scenos dalis virš portalo.

Epiprojektorius

epiprojèktorius [↗ epi… + ↗ projektorius] ↗ episkopas.

Epipaleolitas

epipaleolitas [↗ epi… + ↗ paleolitas], pereinamasis iš paleolito į mezolitą akmens amžiaus laikotarpis; mezolito pradžia.

Epiornis

epiòrnis [gr. aipys — aukštas + ornis — paukštis], iškastinis paukštis Aepyornis, gyvenęs Madagaskare; aukštis apie 3 m; išnaikintas XVII a.

Epinis

èpin‖is, ~škas: 1. būdingas epui, pasakojamasis, vaizduojantis įvykius, pvz., ~nė poezija; 2*. didingai ramus, nešališkas.

Epinikijos

epinikijos [gr. epinikia]: 1. sen. Graikijoje — iškilmės sprt. žaidynių nugalėtojo garbei; 2. nugalėtoją šlovinančios odės.