episomà [↗ epi… + gr. sōma — kūnas], papildoma, savarankiška ląstelės gen. struktūra, kuri patenka į ląstelę dėl infekcijos arba ląstelėms konjuguojant.
|
||||
episomà [↗ epi… + gr. sōma — kūnas], papildoma, savarankiška ląstelės gen. struktūra, kuri patenka į ląstelę dėl infekcijos arba ląstelėms konjuguojant. episkopãtas [lot. episcopatus < episcopus — vyskupas]: 1. vyskupystė (vyskupo pareigos, titulas); 2. vyskupija (vyskupo valdoma sritis); 3. vyskupų visuma. episkòpas [gr. episkopos — žiūrintis į ką nors], projekcinis aparatas neskaidriems atvaizdams po vieną demonstruoti. episilogizmas [↗ epi… + ↗ silogizmas], pirmasis polisilogizmo narys, kurio išvada yra antrojo silogizmo (prosilogizmo) prielaida. episcenà [↗ epi… + ↗ scena], scenos dalis virš portalo. epiprojèktorius [↗ epi… + ↗ projektorius] ↗ episkopas. epipaleolitas [↗ epi… + ↗ paleolitas], pereinamasis iš paleolito į mezolitą akmens amžiaus laikotarpis; mezolito pradžia. epiòrnis [gr. aipys — aukštas + ornis — paukštis], iškastinis paukštis Aepyornis, gyvenęs Madagaskare; aukštis apie 3 m; išnaikintas XVII a. èpin‖is, ~škas: 1. būdingas epui, pasakojamasis, vaizduojantis įvykius, pvz., ~nė poezija; 2*. didingai ramus, nešališkas. epinikijos [gr. epinikia]: 1. sen. Graikijoje — iškilmės sprt. žaidynių nugalėtojo garbei; 2. nugalėtoją šlovinančios odės. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai