epikòtilis [↗ epi… + gr. kotylē — įdubimas], pirmasis augalo daigo stiebo tarpubamblis; antskiltis.
|
||||
|
epikárdas [↗ epi… + gr. kardia + širdis], širdį dengiantis vidinis širdiplėvės (perikardo) lapelis. epikántas [↗ epi… + gr. kanthos — akies plyšio kampas], mongolidams būdinga odos klostė, dengianti vidinį vokų plyšio kampą ir pereinanti į viršutinį voką; mongolų klostė. èpika, epiniai kūriniai, epinis vaizdavimas. epigramistas, epigramų autorius. epigramà [gr. epigramma — užrašas]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių eiliuotas užrašas ant paminklo, šventyklos sienos, antkapio, vėliau ir savarankiškas kam nors skiriamas pamokomojo, giriamojo arba peikiamojo turinio eiliuotas kūrinys; 2. trumpas (dažn. 1 strofos), sąmojingas, dažnai satyrinio pobūdžio eiliuotas kūrinys, pajuokiantis konkretaus asmens ar tam tikros žmonių grupės ydą. epigrãfika [↗ epigrafas], pagalbinė ist. disciplina, tirianti sen. įrašus ant akmens plokščių, metalo, molio ir kt. dirbinių.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Istorijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | epigrãfas [gr. epigraphē — įrašas, užrašas]: 1. antikoje ir vid. amžiais — užrašas ant paminklų, šventyklų sienų, meno dirbinių; 2. posakis, trumpa kt. kūrinio ištrauka, pateikta prieš lit. kūrinį arba jo dalį kaip įžanga. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Literatūros terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 132 | Nėra komentarų | epigonizmas [↗ epigonas], nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių menininkų arba mokslininkų veikalais; mėginimas atgaivinti pasenusias meno kryptis, mokslo koncepcijas. epigònas [gr. epigonos — vėliau gimęs], nekūrybiškas sekėjas žymaus menininko arba mokslininko veikalais, pasenusios meno, mokslo krypties idėjų skelbėjas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai