epigenèzė [↗ epi… + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta nedidelio slėgio ir panašios kaip Žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | epigenètinis, geol. susidaręs dėl kokių nors antrinių (vėliau įvykusių) procesų. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geologijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 4 | Nėra komentarų | epigãmija [gr. epigamia], sen. Graikijoje — santuoka tarp skirtingų šalių gyventojų. epifora [gr. epiphora — pridėjimas], stilistinė figūra — to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pabaigoje, pvz.: „Mūs broliukai miškuos, / Partizanai miškuos…” — S. Nėris. epifizė[gr. epiphysis — prieaugas]: 1. viršutinis smegenų priedėlis; kankorėžinė liauka; 2. sustorėjęs vamzdinio kaulo galas. epifitòtija [↗ epi… + gr. phyton — augalas], masinis kurios nors užkrečiamos augalų ligos paplitimas tam tikrame plote tam tikru laiku. epifitai [↗ epi… + ↗ …fitas], augalai, gyvenantys ant kt. augalų, bet neparazituojantys juose. epifenomèn‖as [↗ epi… + ↗ fenomenas], šalutinis reiškinys, lydintis kt. reiškinius, bet nedarantis jiems įtakos; kai kurios idealizmo kryptys sąmonę laiko ~u. epifenomenalizmas [↗ epifenomenas], vienas psichofizinės problemos (fizinių ir psichinių reiškinių santykio) sprendimo variantų: psichiniai reiškiniai laikomi epifenomenu, neturinčiu esminės reikšmės organizmo prisitaikymui prie aplinkos. epifáuna [↗ epi… + ↗ fauna], vandens organizmų, gyvenančių vandens telkinių dugne, visuma. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai