epidòt‖as [gr. epidosis — priaugimas], mineralas, įvairiaspalvis vandeningasis silikatas; ryškių briaunų; skaidrūs ~o kristalai — pusbrangiai akmenys.
|
||||
|
epididimitas [↗ epi… + gr. didymos — vyro sėklidė], vyro antsėklidžio uždegimas. epidiaskòpas [↗ epi(skopas) + ↗ diaskopas], prietaisas neskaidriems (brėžinių, piešinių) ir skaidriems atvaizdams (skaidrėms) ekrane po vieną projektuoti. epidiaprojèktorius [↗ epi(projektorius) + diaprojektorius] ↗ epidiaskopas. epidermofitija, grybinė odos ir nagų liga, kurią sukelia Epidermopkyton genties patogeniniai grybai. epidèrmis [↗ epi… + gr. derma — oda]; 1. anat. žmogaus ir stuburinių gyvūnų paviršinis odos sluoksnis; 2. bot. aukštesniųjų augalų antžeminių organų išorinis dengiamasis audinys.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Anatomijos terminai, Botanikos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 8 |  Nėra komentarų | epidemiològija [↗ epidemija + ↗ …logija], mokslas apie užkrečiamųjų ligų plitimo priežastis ir sąlygas. epidèmija [gr. epidēmia < epi — tarp + dēmos — liaudis], didelis žmonių užkrečiamosios ligos paplitimas. epiciklòidė [↗ epiciklas + gr. eidos — pavidalas], plokščia kreivė, kurią brėžia apskritimo, be slydimo riedančio kito apskritimo išorine puse, taškas. epiciklas [↗ epi… + ↗ ciklas], apskritimas, kurio centras tolygiai juda deferentu; pagal geocentrinę sistemą, epiciklu skrieja planeta ar kito epiciklo centras. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai