Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Artišokas

artišòkas [vok. Artischocke < it. articiocco], daugiametė daržovė Cynara.

Artistas

artistas [pranc. artiste < lot. ars (kilm. artis) — menas], scenos meno kūrinių atlikėjas, pvz., operos, baleto, orkestro, choro, cirko artistai; dramos ir televizijos teatro, kino artistai dažn. vadinami aktoriais.

Artileristas

artileristas, artilerijos karys.

Artilerininkas

artilèrininkas, artilerijos specialistas, karys.

Artilerininkas

artilèrij‖a [pranc. artillerie]: .1. šaunamieji ginklai ir priemonės jiems naudoti; 2. sausumos kariuomenė, ginkluota ~os pabūklais, minosvaidžiais ir reaktyvinės ~os įrenginiais; 3. karo mokslas, tiriantis šaunamųjų ginklų sandarą, savybes ir panaudojimą.

Artikuliuoti

artikuliúoti [lot. articulare], lingv. tarti garsą.

Artikuliacija

artikuliãcija [lot. articulo — aiškiai tariu; skaidau]: 1. kalbos padargų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso stygų) padėtis ir judesiai, tariant kalbos garsus; 2. muz. garsų formavimo būdas dainuojant arba grojant, pvz., staccato, legato; 3. anat. sąnarys.

Artikulas

artikulas [lot. articulus — skyrius, straipsnis]: 1. Petro I (Rusija) išleistas kar. statutas; 2. psn. įstatymo straipsnis; 3. gaminio, prekės tipas.

Artikelis

artikelis [pranc. article < lot. articulus], skirtis, dalelytė, vartojama su daiktavardžiu ir parodant giminės, skaičiaus, apibrėžtumo, neapibrėžtumo ir kt. gram. kategorijas, pvz., anglų “the people”, pranc. „le peuple” — liaudis.

Artificializmas

artificializmas [lot. artificialis — dirbtinis], ikimokyklinio amžiaus vaikų įsitikinimas, kad kai kurie gamtos reiškiniai (saulė, audra) yra kažkieno tam tikru tikslu padaryti.