arteriitas ↗ arteritas.
|
||||
arteriitas ↗ arteritas. artèmija, žiaunakojis vėžiagyvis Artemia salina; paplitęs viso pasaulio sūriuose (iki 300%o druskingumo) ir apysūriuose ežeruose, limanuose. Artemidė (gr. Artemis, kilm. Artemidos), sen. graikų miškų deivė, gyvulių ir medžioklės, vėliau nekaltybės ir gimdyvių globėja; kartais tapatinama su mėnulio deive Selene. artèlė [rus. artel], susivienijimas bendrai ūkinei veiklai pagal sutartį, nustatančią, kiek kam tenka pajamų. artefãktas [lot. arte — dirbtinai + factus — padaryta], nenatūralus procesas arba darinys, pvz., nuosėdos, atsirandantis, tiriant biol. objektą. aršènikas [↗ arsenas], arseno trioksidas As2O3 — labai nuodingi balti milteliai arba stiklo pavidalo masė. ars poetica [sk. ars poetika; lot.], poezijos menas, poetika. ars nova [lot. naujasis menas], XIV a. italų ir prancūzų pasaulietinės instrumentinės muzikos kryptis, paįvairinusi kompozicinę techniką; būdinga chromatizmas, tercinės sandaros akordai, įvairesnė ritmika. árs‖is [gr. pakėlimas]: 1. antikinėje eilėdaroje — stiprioji pėdos dalis, t.y. turintis dinaminį iktą skiemuo, pvz., chorėjo pirmasis skiemuo, anapesto — trečiasis; sen. graikai ~io terminą vartojo priešinga (tezio) reikšme — nekirčiuotiems pėdos skiemenims žymėti; 2. silpnoji muz. kūrinio takto dalis. arsinas, arseno ir vandenilio junginys; nuodingos dujos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai