Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Arnika

árnika, daugiametė žolė Arnica; paplitusi vidutinio klimato juostoje; kai kurios rūšys — vaistiniai augalai.

Armuoti

armùoti [lot. armare — aprūpinti prietaisais, apginkluoti], techn. vieną medžiagą sutvirtinti, sustiprinti kita patvaresne medžiaga, pvz., betoną — plieniniais strypais, siūlą apverpti arba apvyti viela, folija.

Armocementas

armocemeñtas [↗ arma(tūra) + ↗ cementas], statybinė medžiaga iš smulkiagrūdžio betono, tankiai armuoto plieniniais tinkleliais; vart. plonasienėms konstrukcijoms.

Armiūras

armiuras [pranc. armure], tekst. pynimas, suteikiantis audiniui smulkaus rašto piešinį; vart. drabužių audiniams, skarelėms, rankšluosčiams, staltiesėms austi.

Armila

armilà [lot. armilla — apyrankė], senovinis astronomijos instrumentas kampams dangaus sferoje matuoti.

Armija

ármija [pranc. armée < lot. armo — ginkluoju]: 1. kariuomenė — valstybės ginkluotųjų pajėgų visuma, kariuomenė arba tam tikra jos dalis (veikiančioji Δ, ekspedicinė Δ); 2. sausumos kariuomenė; 3. operatyvinis kariuomenės junginys, sudarytas iš kelių korpusų arba divizijų; 4*. visuma žmonių, turinčių kokį nors bendrą požymį, pvz., bedarbių Δ.

Armatūra

armatūr‖à [lot. armatura — apginklavimas]: 1. elementai, sustiprinantys betonines, medines arba kitokias statybines konstrukcijas; 2. kokio nors prietaiso, įrenginio pritvirtinimo mazgai, detalės, pvz., apšvietimo Δ, el. perdavimo linijų Δ; 3. pagalbinės detalės ir įtaisai mašinoms, aparatams stebėti, valdyti ir reguliuoti, pvz., garo katilo ~ą sudaro manometrai, termometrai, vandens lygio rodomieji stiklai, inžektoriai.

Armatorius

armãtorius [lot. armator — apginkluotojas, išrengėjas], laivo valdytojas arba naudotojas, kuris rengia laivą į kelionę, aprūpina jį reikmenimis, samdo įgulą ir t.t.

Armagedonas

armagedònas [hebr. Har Megiddō(n)—Megido kalnas]: 1. jehovistų mitologijoje — paskutinė, lemiama Jėzaus Kristaus kova su šėtono jėgomis; joje žūsianti visa žmonija, išskyrus jehovistus; 2*. lemiama gėrio ir blogio kova.

Armada

armadà [isp. laivynas], didelis laivų, lėktuvų ar tankų junginys.