aristotelizmas: 1. Aristotelio (gr. Aristotelēs, 384— 322 pr. m. e.) filos. doktrina; 2. filos. kryptis, kuriai pradžią davė Aristotelio filosofija.
|
||||
aristotelizmas: 1. Aristotelio (gr. Aristotelēs, 384— 322 pr. m. e.) filos. doktrina; 2. filos. kryptis, kuriai pradžią davė Aristotelio filosofija. aristokrãtija [gr. aristokratia < aristos — geriausias + kratos — valdžia]: 1. aukščiausias išnaudotojų klasių sluoksnis, turtinga arba kilminga vergovinės, feodalinės ir kapitalistinės visuomenės diduomenė; 2*. kurios nors klasės arba socialinės grupės privilegijuota viršūnė. aristokrãtas, aristokratijos atstovas, didikas. ariòzo [it. arioso — dainingai], muz. kūrinio teksto intonavimo būdas: tarpinė padėtis tarp kantilenos ir rečitatyvo. Arimãnas ↗ Angra Mainjus. arilas, aromatinių angliavandenilių vienvalentis radikalas. arýkas [< tiurkų k.], drėkinimo sistemos griovys Azijoje, Užkaukazėje. arijonizmas, krikščionybės srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje; pradininkas — Aleksandrijos kunigas Arijus (lot. Arius; apie 256—336). arijètė [it. arietta], nedidelė paprastos sandaros arija. ãrijai [skr. ārja — garbingas, kilmingas]: 1. sen. indoeuropiečių tautos, XIV—V a. pr. m. e. gyvenusios Azijoje ir kalbėjusios indoiranėnų kalbomis; 2. rasistinėje rasių teorijoje (ypač fašistinėje Vokietijoje) — neva pranašesnė už kitas rasė, dar vadinama nordine arba germanų rase. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai