Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aristotelizmas

aristotelizmas: 1. Aristotelio (gr. Aristotelēs, 384— 322 pr. m. e.) filos. doktrina; 2. filos. kryptis, kuriai pradžią davė Aristotelio filosofija.

Aristokratija

aristokrãtija [gr. aristokratia < aristos — geriausias + kratos — valdžia]: 1. aukščiausias išnaudotojų klasių sluoksnis, turtinga arba kilminga vergovinės, feodalinės ir kapitalistinės visuomenės diduomenė; 2*. kurios nors klasės arba socialinės grupės privilegijuota viršūnė.

Aristokratas

aristokrãtas, aristokratijos atstovas, didikas.

Ariozo

ariòzo [it. arioso — dainingai], muz. kūrinio teksto intonavimo būdas: tarpinė padėtis tarp kantilenos ir rečitatyvo.

Arimanas

Arimãnas ↗ Angra Mainjus.

Arilas

arilas, aromatinių angliavandenilių vienvalentis radikalas.

Arykas

arýkas [< tiurkų k.], drėkinimo sistemos griovys Azijoje, Užkaukazėje.

Arijonizmas

arijonizmas, krikščionybės srovė, atsiradusi IV a. Romos imperijoje; pradininkas — Aleksandrijos kunigas Arijus (lot. Arius; apie 256—336).

Arijetė

arijètė [it. arietta], nedidelė paprastos sandaros arija.

Arijai

ãrijai [skr. ārja — garbingas, kilmingas]: 1. sen. indoeuropiečių tautos, XIV—V a. pr. m. e. gyvenusios Azijoje ir kalbėjusios indoiranėnų kalbomis; 2. rasistinėje rasių teorijoje (ypač fašistinėje Vokietijoje) — neva pranašesnė už kitas rasė, dar vadinama nordine arba germanų rase.