ãrija [it. aria]: 1. vokalinės muzikos žanras; grindžiama daininga melodija; operos, oratorijos, kantatos dalis; 2. daininga instrumentinė pjesė.
|
||||
ãrija [it. aria]: 1. vokalinės muzikos žanras; grindžiama daininga melodija; operos, oratorijos, kantatos dalis; 2. daininga instrumentinė pjesė. arierscenà [pranc. arrière — užpakalinė dalis + ↗ scena], scenos dalis, esanti už pagrindinės scenos aikštelės; joje dažnai statomos dekoracijos perspektyvos iliuzijai sudaryti. ariergárdas [pranc. arrière — užpakalinė dalis +garde — apsauga], kariuomenės dalinys (žygio sauga), iš užpakalio saugantis nuo fronto į užnugarį žygiuojančias pagr. jėgas. aridinis [lot. aridus — sausas], sausas, pvz., Δ klimatas, kuriame nepakanka drėgmės augalų vegetacijai (dykumų, pusdykumių klimatas). aribãlas [gr. aryballos], nedidelis, apvalus, trumpu kakleliu sen. graikų indas. Ariãdnės silas, išeitis iš sunkios padėties; kilo iš gr. mito apie Kretos valdovo Mino dukterį Ariadnę, davusią Atėnų didvyriui Tesėjui siūlų kamuolį ir taip padėjusią jam išeiti iš Labirinto. Ariãdnė (gr. Ariadnē), sen. graikų mitų herojė, davusi Tesėjui siūlų kamuolį, kad šis, užmušęs Minotaurą, pagal siūlą galėtų išeiti iš Labirinto. argumentúoti, įrodinėti, grįsti, pateikti argumentų. argumentum ex silentio [sk. argumentum eks silencijo; lot.], argumentas, pagrįstas (nu)tylėjimu. argumentum ad hominem [lot.] ↗ ad hominem. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai