Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Arfa

árfa [it. arpa, vok. Harfe], styginis muz. instrumentas, turintis 46 stygas, ištemptas ant trikampio rėmo su rezonatoriumi; skambinama abiejų rankų pirštais.

Aretyras

aretỹras [pranc. arrêter — sustabdyti], įtaisas jautrių prietaisų, pvz., svarstyklių, judamosioms dalims laikyti nedarbinėje padėtyje.

Aretalogija

aretalògija [gr. aretalogia < aretē — šaunumas + logos — pasakojimas], helenizmo laikotarpio pasakojimai apie stebuklingus dievų ir pranašų darbus.

Areštuoti

areštúoti [↗ areštas]: 1. suimti, atimti laisvę; 2. uždrausti naudotis kokiu nors turtu.

Areštas

ãreštas [vok. Arrest < lot. arrestum — teismo nutarimas]: 1. suėmimas, uždarymas į kalėjimą; 2. teismo draudimas iki bylos išsprendimo disponuoti turtu (kokiu nors materialiniu objektu arba banko indėliu).

Areopagitikai

areopagitikai, 4 rel. filos. traktatai ir 10 laiškų, kuriuose išdėstytos susistemintos krikščionių bažnyčios doktrinos; buvo priskiriami pirmajam Atėnų vyskupui Dionisijui Areopagitui (Dionysios Areopagita), gyvenusiam I a.; įrodyta, kad Δ parašyti ne anksčiau kaip V a. II pusėje.

Areopagas

areopãgas [gr. Areios pagos — Arėjo kalva; ant šios kalvos posėdžiaudavo aukščiausiasis Atėnų teismas]: 1. sen. Atėnų aukščiausiasis teisminės ir politinės valdžios organas; 2*. autoritetingų žmonių grupė.

Areometras

areomètras [gr. araios — silpnas, skystas + ↗ …metras], prietaisas skysčių ir kietųjų kūnų tankiui matuoti.

Areologija

areològija [↗ areo… + ↗ …logija], mokslas apie Marso planetos vidinę sandarą, sudėtį, savybes.

Areografija

areogrãfija [↗ areo… + ↗ …grafija], mokslas apie Marso planetos paviršių.