árfa [it. arpa, vok. Harfe], styginis muz. instrumentas, turintis 46 stygas, ištemptas ant trikampio rėmo su rezonatoriumi; skambinama abiejų rankų pirštais.
|
||||
árfa [it. arpa, vok. Harfe], styginis muz. instrumentas, turintis 46 stygas, ištemptas ant trikampio rėmo su rezonatoriumi; skambinama abiejų rankų pirštais. aretỹras [pranc. arrêter — sustabdyti], įtaisas jautrių prietaisų, pvz., svarstyklių, judamosioms dalims laikyti nedarbinėje padėtyje. aretalògija [gr. aretalogia < aretē — šaunumas + logos — pasakojimas], helenizmo laikotarpio pasakojimai apie stebuklingus dievų ir pranašų darbus. areštúoti [↗ areštas]: 1. suimti, atimti laisvę; 2. uždrausti naudotis kokiu nors turtu. ãreštas [vok. Arrest < lot. arrestum — teismo nutarimas]: 1. suėmimas, uždarymas į kalėjimą; 2. teismo draudimas iki bylos išsprendimo disponuoti turtu (kokiu nors materialiniu objektu arba banko indėliu). areopagitikai, 4 rel. filos. traktatai ir 10 laiškų, kuriuose išdėstytos susistemintos krikščionių bažnyčios doktrinos; buvo priskiriami pirmajam Atėnų vyskupui Dionisijui Areopagitui (Dionysios Areopagita), gyvenusiam I a.; įrodyta, kad Δ parašyti ne anksčiau kaip V a. II pusėje. areopãgas [gr. Areios pagos — Arėjo kalva; ant šios kalvos posėdžiaudavo aukščiausiasis Atėnų teismas]: 1. sen. Atėnų aukščiausiasis teisminės ir politinės valdžios organas; 2*. autoritetingų žmonių grupė. areomètras [gr. araios — silpnas, skystas + ↗ …metras], prietaisas skysčių ir kietųjų kūnų tankiui matuoti. areològija [↗ areo… + ↗ …logija], mokslas apie Marso planetos vidinę sandarą, sudėtį, savybes. areogrãfija [↗ areo… + ↗ …grafija], mokslas apie Marso planetos paviršių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai