architrãvas [pranc. architrave < ↗ archi… + lot. trabs — sija], apatinė perdangos (antablemento) dalis virš kolonos kapitelio.
|
||||
|
architektūrològija [↗ architektūra + ↗ …logija], architektūros mokslas. architektūrà [lot. architectura < gr. architektonkē]: 1. meno šaka; erdvinės žmogaus aplinkos formavimas, statinių ir jų kompleksų projektavimas bei statyba; 2. pastato meninis pobūdis. architektònika [gr. architektonikē—statybos menas]: 1. meno kūrinių sandara, jų visumos ir dalių santykis; 2. architektūros, skulptūros, kai kurių taikomosios ir dekoratyvinės dailės šakų kūrinio kompozicinė dermė. architèktas [gr. architektōn — statytojas], architektūros kūrėjas. archipelãgas [↗ archi… + gr. pelagos — jūra], salynas — daug salų arba jų grupių, esančių netoli viena kitos, paprastai turinčių tą pačią kilmę, panašią geol. sandarą ir bendrą vardą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 13 |  Nėra komentarų | archimicètai [↗ archi… + gr. mykēs (kilm. mykētos) — grybas], progrybiai — primityviausi vienaląsčiai grybai Archimycetes. archimandritas [gr. archimandritēs < ↗ archi…+ mandra — vienuolynas]: 1. aukščiausias stačiatikių vienuolių titulas; 2. didelio stačiatikių vienuolyno ar kelių vienuolynų viršininko, dvasinės seminarijos rektoriaus, dvasinės misijos vadovo garbės titulas. archikárpas [↗ archi… + gr. karpos — vaisius], aukšliagrybių moteriškasis lyties organas, į kurį lytinio proceso metu patenka anteridžio turinys. archijerèjus [gr. archiereus < ↗ archi… + hiereus — šventikas], aukščiausiųjų stačiatikių dvasininkų (vyskupų, arkivyskupų, metropolitų, patriarchų) titulas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai