Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Archija

…archija [gr. archē — pradžia, pirmenybė, vyresnumas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su valdžia, valdymo formomis, pvz., monarchija.

Archifonema

archifonem‖à [↗ archi… + ↗ fonema], stambesnis už fonemą abstraktus fonologinis kalbos vienetas; įvedamas neutralizacijos atvejais, pvz., liet. kalbos garsai b ir p sudaro ~ą /P/ — sprogstamąjį lūpinį priebalsį, indiferentišką skardumui ir duslumui.

Archi

archi… [gr.], priešdėlis, reiškiantis šakniniu žodžiu nusakyto požymio didžiausią laipsnį, vyresnumą, pirmumą, svarbumą.

Archi

archi [sk. arki; it. strykai], styginių instrumentų grupė simfoniniame orkestre.

Archetipas

archetipas [gr. archetypon < archē — pradžia + typos — pavyzdys]: 1. pirmavaizdis, prototipas; 2. K. Jungo psichologijoje — struktūriniai kolektyvinės pasąmonės elementai kaip visų psichinių procesų ir išgyvenimų potenciali galimybė; 3. pirmykščių tikėjimų (daugiausia mitologijos), tautosakos, apeigų, papročių vaizdinys, susidaręs tautos kolektyvinėje pasąmonėje ir konkretizuojamas meno kūriniuose, religijoje.

Archesporis

archespòris [gr. archē— pradžia + ↗ spora], samanų sporinių, papartainių sporangių, plikasėklių ir gaubtasėklių dulkinių meristeminis audinys, iš kurio ląstelių (po jų redukcinio dalijimosi) susidaro sporos arba žiedadulkės.

Archeozojus

archeozòjus [↗ archeo… + gr. zōē— gyvybė] ↗ archėjus.

Archeornis

archeòrnis [↗ archeo…+ gr. ornis — paukštis], iškastinis juros periodo paukštis (vienas archeopteriksų).

Archeopteriksas

archeoptèriksas [↗ archeo… + gr. pteryx — sparnas], seniausias iškastinis paukštis Archaeopte ryx lithographica; jo liekanų rasta viršutinės juros periodo litografiniuose skalūnuose; svarbus paukščių evoliucijos mokslui.

Archeologija

archeològija [↗ archeo… + ↗ …logija — mokslas], mokslas, tiriantis iš materialinės kultūros liekanų žmonijos praeitį nuo pirmykščio žmogaus iki raštijos atsiradimo.