Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Archeografija

archeogrãfija [↗ archeo… + ↗ …grafija], pagalbinė ist. disciplina, rengianti rašytinių ist. šaltinių aprašymo ir publikavimo principus bei metodus; sen. raštijos paminklų aprašymas ir publikavimas.

Archeociatai

archeociãtai [↗ archeo… + gr. kyathos — taurė], pavieniai ir kolonijiniai kambro periodo iškastiniai jūriniai bestuburiai gyvūnai Archaeocyathi.

Archeo

archeo… [gr. archaios — senovinis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su senove.

Archėjus

archejus [gr. archaios — senovinis], Žemės geol. istorijos prekambro eono ankstyvoji era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė.

Archegonė

archegònė [gr. archē — pradžia + gonē — gimimas, atsiradimas], samanų ir sporinių induočių moteriškasis lyties organas, kuriame susidaro kiaušialąstė.

Archė

árchė [gr. archē — pradžia], pirmoji priežastis, principas.

Archaras

archãras, eurazinis avinas Ovis ammon polii; paplitęs Pamyre; ragų ilgis iki 190 cm, jų tarpugalis iki 150 cm.

Archantropai

archántropai [gr. archaios — pirmykštis + anthrōpos — žmogus], antrop. seniausieji žmonės; terminas vartojamas pitekantropams, sinantropams, atlantropams ir kitoms jiems artimoms iškastinio žmogaus formoms apibrėžti.

Archalaksė

archalãksė [gr. archē — pradžia + allaxis — pasikeitimas], paveldimo gyvūnų organų pakitimo atsiradimas ankstyvose embrioninio vystymosi stadijose; viena filembriogenezių.

Archajiškas

archãjiškas [gr. archaios], senovinis, pasenęs.