Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Apretuoti

apretúoti: 1. apdoroti audinius apretais; 2. apdoroti minkštų odų paviršių arba avalynę apretūromis.

Apretas

aprètas [pranc. apprêt < apprêter — apdailinti], apdailos medžiaga (krakmolas, muilas, riebalinės ir sintetinės medžiagos, celiuliozės esteriai), kuri užtepama ant audinio ar verpalų arba kuria jie permirkomi, kad įgytų reikiamų savybių (standumo, neglamžumo, elastingumo, blizgesio).

Apraksija

aprãksija [gr. apraxia — neveiklumas], įgyto sugebėjimo atlikti tikslingus judesius netekimas dėl galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės pažeidimo.

Appoggiatura

appoggiatura [sk. apodžatura; it.], melizmų rūšis — ilgasis foršlagas.

Appassionato

appassionato [sk. apasjonato; it.], muz. aistringai, karštai, su polėkiu.

Apozicija

apozicija [lot. appositio— priedas]: 1. lingv. priedėlis — pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir su pažymimuoju žodžiu derinamas linksniu, pvz., „mergelė lelijėlė”; 2. biol. audinių ir ląstelių augimo būdas: nauji sluoksniai formuojasi ant anksčiau susidariusių.

Apoteozė

apoteòzė [gr. apotheōsis — sudievinimas]: 1. asmens ar įvykio išaukštinimas; 2. iškilminga baigiamoji spektaklio ar šventinio koncerto dalis, kur kas nors šlovinama.

Apotema

apotemà [gr. apothema — kas atidėta]: 1. mat. statmuo, nuleistas iš taisyklingojo daugiakampio centro į jo kraštinę; 2. taisyklingosios piramidės šoninės sienos aukštinė.

Apotecis

apotècis [gr. apothēkē — saugykla, sandėlis], aukšliagrybių ir kerpių atviras (dubenėlio, taurelės, disko pavidalo), netaisyklingas vaisiakūnis.

Apostrofa

apostrofà [gr. apostrophē <. apostrophō — atsigręžiu], retorinis kreipinys, stilistinė figūra — autoriaus kreipimasis į daiktą, abstrakciją, mirusį ar nesantį asmenį, su kuriais iš tikrųjų negalima kalbėtis, pvz.: „O naktie šaltoji! / O naktie ledine! / Pasakyk, koks kelias / Veda į tėvynę?” — S. Nėris.