Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Apostilbas

apostilbas [gr. apostilbō — žėriu, šviečiu], asb, nesisteminis skaisčio vienetas; 1 asb = 1/π cd/m2 = 0,3199 nt (nito).

Aposteriorizmas

aposteriorizmas [↗ a posteriori], filos. pažiūra, pagal kurią pažinimas tiesiogiai ar netiesiogiai turi remtis patyrimu; metodologinis empirizmas.

Aposterioriškai

aposteriòriškai [↗ a posteriori], remiantis faktais, patirtimi.

Aposteriorinis

aposteriòrinis [↗ a posteriori], paremtas patyrimu.

A posteriori

a posteriori [lot. iš paskesnio]: 1. remiantis faktais; 2. filos. iš patirties, remiantis patyrimu.

Apostema

apostemà [gr. apostēma — votis, pūlinys] ↗ abscesas.

Apostazė

apostãzė [gr. apostasis — atskilimas, atsimetimas], atskalūnybė, atskilimas; atsimetimas nuo bažnyčios, nuo religijos, atsisakymas nuo kunigystės arba vienuolio įžadų.

Apostatas

apostãtas [gr. apostatēs — maištininkas, atskilėlis], atsisakęs nuo tikėjimo, įsitikinimų; atskilėlis, atskalūnas.

Aposporija

apospòrija [↗ apo.. + gr. sporos — sėkla], augalų dauginimosi būdas: gametofitas vystosi iš vegetatyvinių sporofito ląstelių be redukcinio dalijimosi ir sporų susidarymo.

Aposiopezė

aposiopèzė [gr. aposiopēsis — nutylėjimas], stilistinė figūra — neužbaigta, staigiai nutraukta frazė (jos pabaigą galima atspėti), reiškianti didelio susijaudinimo, dvasinio sukrėtimo būseną, pvz.: „Naktis… mama… gera… / Su debesų skara / Mėnulį dangsto — / Komandą pasakys…” — S. Nėris.