apològija [gr. apologia], gynimas, užtarimas, išgarbinimas.
|
||||
apològija [gr. apologia], gynimas, užtarimas, išgarbinimas. apologètika [gr. apologētikos — ginamasis]: 1. teol. šaka, ginanti krikščionybės dogmą; 2*. šališkas ko nors gynimas arba garbinimas, atmetant objektyvią analizę. apologètas [gr. apologeomai — ginuosi], kurios nors idėjos, mokslo gynėjas, garbintojas. apologètai [gr. apologeomai — ginuosi], krikščionių rašytojai, II—III a. skelbę krikščionybę ir gynę ją nuo judaizmo ir pagonybės. apològ‖as [gr. apologos — pasakojimas], pasakėčios atmaina — alegorinis pamokomasis pasakojimas, kurio veikėjai yra žmonės (ne gyvūnai ar daiktai); kartais ~ o terminas vartojamas kaip pasakėčios sinonimas. apolitinis, ~iškas, visiškai abejingas politikai. apokrinin‖is [gr. apokrinō — atskiriu], atskiriantis; ~ės liaukos — išorinės sekrecijos (egzokrininės) liaukos, pvz., stambiosios prakaito liaukos, kurių sekretas atitrūksta kartu su liaukos ląstelių dalimi. apòkrifas [gr. apokryphos — paslėptas]: 1. judėjų ir ankstyvųjų krikščionių lit. veikalas, nesutampantis su oficialiu rel. mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas; 2. abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas. apòkopė [gr. apokopē — nukirtimas, sutrumpinimas], vieno arba kelių garsų nukirtimas žodžio gale, pvz., galvoj < galvoje. apokárpija [↗ apo… + gr. karpos — vaisius], kiekvieno augalo žiedo piestelės susidarymas iš atskiro vaislapėlio. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai