Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Apologija

apològija [gr. apologia], gynimas, užtarimas, išgarbinimas.

Apologetika

apologètika [gr. apologētikos — ginamasis]: 1. teol. šaka, ginanti krikščionybės dogmą; 2*. šališkas ko nors gynimas arba garbinimas, atmetant objektyvią analizę.

Apologetas

apologètas [gr. apologeomai — ginuosi], kurios nors idėjos, mokslo gynėjas, garbintojas.

Apologetai

apologètai [gr. apologeomai — ginuosi], krikščionių rašytojai, II—III a. skelbę krikščionybę ir gynę ją nuo judaizmo ir pagonybės.

Apologas

apològ‖as [gr. apologos — pasakojimas], pasakėčios atmaina — alegorinis pamokomasis pasakojimas, kurio veikėjai yra žmonės (ne gyvūnai ar daiktai); kartais ~ o terminas vartojamas kaip pasakėčios sinonimas.

Apolitinis

apolitinis, ~iškas, visiškai abejingas politikai.

Apokrininis

apokrinin‖is [gr. apokrinō — atskiriu], atskiriantis; ~ės liaukos — išorinės sekrecijos (egzokrininės) liaukos, pvz., stambiosios prakaito liaukos, kurių sekretas atitrūksta kartu su liaukos ląstelių dalimi.

Apokrifas

apòkrifas [gr. apokryphos — paslėptas]: 1. judėjų ir ankstyvųjų krikščionių lit. veikalas, nesutampantis su oficialiu rel. mokymu ir dėl to neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas; 2. abejotinos autorystės arba abejotino autentiškumo veikalas.

Apokopė

apòkopė [gr. apokopē — nukirtimas, sutrumpinimas], vieno arba kelių garsų nukirtimas žodžio gale, pvz., galvoj < galvoje.

Apokarpija

apokárpija [↗ apo… + gr. karpos — vaisius], kiekvieno augalo žiedo piestelės susidarymas iš atskiro vaislapėlio.