Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Apokalipsė

Apokalipsė [gr. apokalypsis — apreiškimas], Biblijos dalis; viena seniausių Naujojo testamento knygų, kurioje pranašaujama pasaulio pabaiga, paskutinis teismas.

Apogėjus

apogejus [gr. apogeios — nutolęs nuo žemės]: 1. Mėnulio ir dirbtinio Žemės palydovo orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Žemės centro; 2*. didžiausias pasiekimas, suklestėjimas.

Apogamija

apogãmija [gr. ↗ apo… + ↗ …gamija], augalų gemalo susidarymas iš gemalo maišelio ar prodaigio ląstelių (be apvaisinimo).

Apogalaktis

apogalãksis [↗ apo… + vok. Galaxis — galaktika], dvinarės galaktikos kiekvieno komponento orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo bendro jų inercijos centro.

Apoftegma

apoftegmà [gr. apophthegma], trumpas, sąmojingas ir pamokomas posakis arba pasakojimas; artimas aforizmui.

Apofonija

apofònija [↗ apo… + gr. phōnē — garsas]: 1. giminiškų žodžių arba žodžių formų šaknies balsio ar dvigarsio kitimas, pvz., liet. „sėsti” ir „suodžiai”; 2. tas pat, kas morfologinė alternacija.

Apofizė

apòfizė [gr. apophysis]: 1. atauga, atšaka, pastorėjimas; 2. anat. kaulo atauga, išsikišimas; 3. geol. gyslinė atšaka į aplinkines uolienas nuo magminės uolienos arba rūdos telkinio (gyslos, štoko ir kt.).

Apofitai

apofitai [↗ apo… + ↗ …fitas], vietinės floros augalai, paplitę prie sodybų, ant takų, patvoriuose, sąšlavynuose.

Apofermentas

apofermeñtas [↗ apo… + ↗ fermentai], fermentų baltyminė dalis.

Apodiktinis

apodiktinis, apodiktiškas [gr. apodeiktikos], būtinas, nenuginčijamas.