antropogèninis [↗ antropo… + ↗ …geninis], žmonių sukurtas, dėl jų veiklos atsiradęs ar pasikeitęs.
|
||||
antropogèninis [↗ antropo… + ↗ …geninis], žmonių sukurtas, dėl jų veiklos atsiradęs ar pasikeitęs. antropogenèzė [↗ antropo… + ↗ …genezė]: 1. žmogaus kilmė — žmogaus fizinio tipo evoliucijos, darbo, kalbos atsiradimo ir visuomenės susidarymo procesų visuma; 2. mokslas apie žmogaus kilmę. antropogènas [↗ antropo… + ↗ …genas], Žemės geol. istorijos periodas, kitaip ↗ kvarteras. antropofòbija [↗ antropo… + ↗ …fobija], liguista žmonių baimė. antropofãgija [↗ antropo.. .+ ↗ …fagija], med. žmogėdrystė. antropochòrija [↗ antropo… + gr. choreō — einu, plintu], augalų plitimas, žmogui padedant. antropocentrizmas [↗ antropo… + lot. centrum — vidurys]: 1. požiūris, pagal kurį žmogus yra visatos centras ir tikslas; juo remiasi daugelis rel. ir filos. sistemų. 2. pasaulio aiškinimas vien tik žmogaus patyrimo požiūriu. antropo… [gr. anthrōpos—žmogus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su žmogumi. antrešà[pranc. entrechat < it. intrecciato — supintas], klasikinio šokio judesys; šokėjas, darydamas šuolį, kelis kartus sukryžiuoja kojas ir nusileidžia ant 1 arba abiejų kojų. antresòlė [pranc. entresol]: 1. viršutinė balkono pavidalo patalpos dalis, pusaukštis; 2. žiūrovų salės dalis tarp parterio ir balkono; 3. sandėlis prie lubų; 4. viršutinė pridedama spintos dalis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai