antikodònas [↗ anti… + ↗ kodonas], transportinės ribonukleino rūgšties trinukleotidas, kuriuo ji baltymų sintezės metu prisijungia prie informacinės ribonukleino rūgšties kodono.
|
||||
antikodònas [↗ anti… + ↗ kodonas], transportinės ribonukleino rūgšties trinukleotidas, kuriuo ji baltymų sintezės metu prisijungia prie informacinės ribonukleino rūgšties kodono. antikoaguliántai [↗ anti… + lot. coagulaus (kilm. coagulantis) —stingdantis], kraujo krešėjimą trikdantys vaistai. antiklinòrijus [gr. antiklino — lenkiu iš priešingos pusės + oros—kalnas], didelė ir sudėtinga išgaubta Žemės plutos raukšlėta struktūra. antiklinà [gr. antiklino — lenkiu iš priešingos pusės], į viršų išlenkta Žemės plutos sluoksnių raukšlė. antiklimaksas [↗ anti… + ↗ klimaksas] ↗ antigradacija. antikinis [↗ antika], senovinis; susijęs su sen. graikų arba romėnų visuomenine santvarka, kultūra. antikatòdas [↗ anti… + ↗ katodas], rentgeno vamzdžio elektrodas, esantis priešais katodą. antikadeñcija [↗ anti… + ↗ kadencija], kylančioji poezijos eilutės, strofos, frazės intonacijos dalis, pvz.: „Imkit porą tvirtų, imkit porą šakotų / Mano rankų,— jos jums priklauso…” — E. Mieželaitis. ántika [pranc. antique < lot. antiquus — senovinis], graikų ar romėnų senovė. antiintelektualizmas [↗ anti… + ↗ intelektualizmas], filos. doktrina, menkinanti proto svarbą žmogaus veiklai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai