Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Anteridis

anteridis [gr. anthēros — žydintis], samanų, sporinių induočių, daugelio grybų ir dumblių vyriškasis lyties organas, kuriame susidaro spermatozoidai arba bežiužės gametos — spermaciai.

Antepediumas

antepèdiumas [lot. antepedium], dekoratyvinis altoriaus priekinės dalies aptaisas iš medžio, metalo ar audinio.

Antenulės

antènulės [lot. antenna maž. forma], vėžiagyvių pirmoji galvos galūnių pora, atliekanti lytėjimo ir uoslės funkcijas.

Antenos

antènos: 1. daugiašerių žieduotųjų kirmėlių galvos skiautės čiuptuvai— lytėjimo organai; 2. vėžiagyvių antroji galvos galūnių pora, atliekanti lytėjimo funkciją; 3. šimtakojų ir vabzdžių pora nariuotų galvos ūselių, atliekančių lytėjimo ir uoslės funkciją.

Antenatalinis

antenatãlinis [lot. ante — iki, prieš + natalis — gimimo], vykstantis iki kūdikio gimimo, to laikotarpio, susijęs su tuo laikotarpiu.

Antena

antenà [lot. antenna — laivo stiebo skersinis]: 1. įtaisas radijo bangoms spinduliuoti (siunčiamoji Δ) arba priimti (priimamoji Δ); 2. kai kurių gyvūnų lytėjimo ir uoslės organas.

Antemionas

antemiònas [gr. anthemion — gėlytė], augalinių motyvų (stilizuotų lapų, gėlių, palmečių, išdėstytų eilėmis) ornamentas.

Antema

antemà [↗ an… + gr. thema — svarbiausioji mintis], chorinės muzikos žanras, artimas motetui; plito XVI—XVIII a. Anglijoje.

Anteklizė

anteklizė [lot. ante — prieš + gr. klisis — palinkimas], plati, lėkšta Žemės plutos sluoksnių pakiluma platformoje.

Antėjas

Antėj‖as (gr. Antaios), mit. sen. graikų herojus, jūrų dievo Poseidono ir žemės deivės Gėjos sūnus, nenugalimas tol, kol liečia žemę, savo motiną; Heraklis ~ą nugalėjo, atplėšęs jį nuo žemės.