antagonistas [gr. antagōnistēs]: 1. nesutaikomas priešininkas, varžovas; 2. sen. graikų teatro aktorius.
|
||||
antagonistas [gr. antagōnistēs]: 1. nesutaikomas priešininkas, varžovas; 2. sen. graikų teatro aktorius. antagonistai [gr. priešininkai, varžovai]: 1. biol. mikroorganizmai, gaminantys medžiagas, slopinančias kt. mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ar net žudančias juos; 2. anat. raumenys, veikiantys priešinga kryptimi kitų raumenų atžvilgiu, pvz., lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys yra Δ. antacidai [lot. antacida < anti — prieš + acidum — rūgštis], vaistai, neutralizuojantys skrandžio sulčių rūgštingumą. antablemeñtas [pranc. entablement], pastato perdanga (dažn. virš kolonų) iš architravo, frizo ir karnizo. antabà [vok. Handhabe — rankena], dekoratyvinė metalinė žiedo pavidalo vartų, durų, baldų rankena. ánšliusas [vok. Anschluss — prijungimas], Vokietijos imperializmo politika, siekusi prijungti Austriją prie Vokietijos; pats Austrijos prijungimas prie Vokietijos. anšlãgas [vok. Anschlag]: 1. skelbimas, informuojantis, kad visi spektaklio ar koncerto bilietai parduoti; 2. didelis antplūdis, perpildyta salė, nepaprastas susidomėjimas koncertu, spektakliu. ansámblis [pranc. ensemble — kartu]: 1. harmoninga visuma; 2. scenos, estrados ar kt. kūrinio atlikimo meninė darna, stiliaus vientisumas; 3. kelių dainininkų dainavimas vienu metu operoje, kantatoje, oratorijoje; 4. vokalinis arba instrumentinis muz. kūrinys nedideliam atlikėjų skaičiui; 5. scenos kūrinių atlikėjų kolektyvas; instrumentininkų, dainininkų grupė; 6. vientisos archit. kompozicijos ir stiliaus statinių bei įrenginių kompleksas; 7. visuma aprangos dalių ir elementų (drabužių, apavo, galvos apdangalo, papuošalų), kurie gražiai tarp savęs dera ir vienas kitą papildo; 8. fiz. visuma, pvz., fazinis Δ (fazinės erdvės taškų visuma, teoriškai nusakanti galimas sistemos mikroskopines būsenas). anotúoti [lot. annotare — daryti pastabą], spaudoje ar bibliotekų kataloge labai trumpai apibūdinti publikacijos (knygos, straipsnio) ar kalbos, pranešimo turinį. anotãcija [lot. annotatio — pastaba], knygos ar publikacijos periodiniame leidinyje apibūdinimas, skelbiamas spaudoje, pateikiamas bibliotekų kataloguose. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai