anonimas [gr. anōnymos — bevardis]: 1. nežinomas arba nuslėpęs savo pavardę lit. kūrinio arba laiško autorius; 2. lit. kūrinys arba laiškas, kurio autorius nežinomas.
|
||||
anonimas [gr. anōnymos — bevardis]: 1. nežinomas arba nuslėpęs savo pavardę lit. kūrinio arba laiško autorius; 2. lit. kūrinys arba laiškas, kurio autorius nežinomas. anonà [lot. annona < annus — metai], sen. Romoje— metinis derlius ir javų atsarga, t.p. grūdų kaina; mokestis produktais. anomalùs [gr. anōmalos —nelygus], netaisyklingas, neįprastas, nukrypstantis nuo normos, vidurkio, tikrosios vertės. anomãlinis ↗ anomalus. anomãlija [gr. anōmalia — nelygumas], nukrypimas, netaisyklingumas, nenormalumas; išimtis, nereguliarumas. anòksija [↗ an… + lot. oxy(genium) — deguonis], deguonies stoka organuose, audiniuose ir visame organizme. anoksèmija [↗ an… + lot. oxy(genium) — deguonis + gr. haima—kraujas], deguonies stoka kraujyje. anoftálmija [↗ an… + gr. ophthalmos — akis], beakystė — vienos arba abiejų akių obuolių nebuvimas. anodúoti ↗ anodinti. anòdinti [↗ anodas], elektrolize sudaryti oksido plėvelę metalų (daugiausia aliuminio) arba jų lydinių paviršiuje, kad sumažėtų elektrinis ir šilumos laidumas, padidėtų atsparumas korozijai ir dilimui. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai