analizúoti, daryti analizę, skaidyti į dalis, nagrinėti, tirti.
|
||||
|
analizin‖is [gr. analytikos], susijęs su analize, būdingas jai, analizuojantis, pvz., ~ ė geometrija (tiria geom. objektų savybes matematinės analizės priemonėmis], ~ ė funkcija (išreikšta laipsnine eilute), ~ ė chemija (chem. ir fizik. metodais tiria medžiagų kiekybinę ir kokybinę sudėtį ir sandarą).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai, Geometrijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | anãlizė [gr. analysis — skaidymas]: 1. moksl. metodas, pagrįstas mintiniu ar faktiniu visumos skaidymu į dalis; 2. operacijos, padedančios nustatyti medžiagos sudėtį ar kitas savybes; 3. mat. mokslas, tiriantis kintamuosius dydžius ir jų sąryšius; 4. pirmas mašininio vertimo etapas, per kurį nustatoma gramatinė ir leksinė informacija, esanti verčiamajame tekste; 5. kalbos garsų atpažinimas (atpažįsta žmogus arba automatas), kai akustinių signalų seka paverčiama kalbos vienetų seka; 6. smulkus, išsamus, atidus ko nors nagrinėjimas, studijavimas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Matematikos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 4 | Nėra komentarų | analizãtorius [ analizãtoriai, fiziol. žmogaus ir gyvūnų funkcinės sistemos, pvz., jutimų organai, priimančios ir analizuojančios organizmo vidaus ir išorės dirginimus. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Fiziologijos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | analitin‖s [gr. analytikos]: 1. susijęs su analize, naudojantis analizę, kuris remiasi analize, skaidymu, sudedamųjų dalių tyrimu; 2. ek. detalizuotas, parodantis sudedamąsias dalis, pvz., ~ ė apskaita; 3. lingv. sudaromas iš pagalbinių ir savarankiškos leksinės reikšmės žodžių, reiškiamas jais, o ne paties žodžio formomis, pvz., pranc. „de la table” — „stalo” yra ~ ė gram. forma; ~ ės kalbos — kalbos, kuriose žodžių gram. reikšmės ir sintaksiniai santykiai daugiausia reiškiami ~ ėmis formomis, pvz., anglų, prancūzų, bulgarų kalbos. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Ekonomikos terminai, Gramatikos terminai | Kategorija: A | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | analitikas, žmogus, mokantis, gebantis, linkęs analizuoti, naudotis analize. analitika [gr. Analytika], Aristotelio logikos dalis — įrodymo mokslas; I. Kanto transcendentinėje filosofijoje — intelektinio pažinimo gnoseologinė analizė. analistas [↗ analai], metraštininkas. anãlinis [lot. anus — išangė], susijęs su išange — žarnyno išeinamąja anga, esantis greta jos, pvz., Δ pelekas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai