amoralizmas [↗ amoralus], etinė pažiūra, neigianti moralės normas, atmetanti galimybę vertinti visuomenės elgesį, nes moralumo kriterijai esą nepagrįsti.
|
||||
|
amonizúoti, pagausinti pašaruose azoto, pridedant amoniako (amoniako vandens). amortizãcija, azoto gausinimas pašaruose amoniaku (amoniako vandeniu). amonitas [↗ amo(nis) + ↗ nit(ro)…], sprogstamoji medžiaga, susidedanti iš amonio nitrato (salietros), nitrojunginio ir degiosios medžiagos. amonitai [pagal ↗ Amono atvaizdą su avino ragais], iškastiniai galvakojai moliuskai Ammonoidea, gyvenę jūrose nuo devono iki kreidos periodo. amònis [lot. ammonium], atomų grupė (radikalas) NH4, jonas NH+4; amonio druskų sudėtinė dalis. amoniakãtai, kompleksiniai junginiai; amoniako reakcijų su įv. druskomis produktai. amoniãkas [gr. (hals) ammōniakos— amonio (druska); taip vadinosi junginys, randamas Libijos dykumos Amono oazėje], azoto ir vandenilio junginys NH3; bespalvės aštraus kvapo, troškios dujos. Amònas, sen. egiptiečių saulės dievas. amonãlas [↗ amon(is) + ↗ al(iuminis)], sprogstamasis mišinys, susidedantis iš amonio nitrato (salietros), aliuminio miltelių ir trinitrotoluolo. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 15 | 
Naujausi komentarai