ãmokas [malaj. amok — pasiutęs], aptemusios sąmonės būsena, kuriai būdinga staigus ligonio susijaudinimas; dažn. reiškiasi nesulaikomu bėgimu ir agresyviais veiksmais.
|
||||
ãmokas [malaj. amok — pasiutęs], aptemusios sąmonės būsena, kuriai būdinga staigus ligonio susijaudinimas; dažn. reiškiasi nesulaikomu bėgimu ir agresyviais veiksmais. amofòsas [↗ amo(nis) + ↗ fos(foras)], sudėtinė miner. trąša, turinti azoto ir fosforo. amniòtai, aukštesnieji stuburiniai gyvūnai (ropliai, paukščiai, žinduoliai), prisitaikę gyventi sausumoje; jų gemalai turi dangalus — amnioną ir alantojį. amnioskòpija [↗ amnio(nas) + ↗ …skopija], vaisiaus vandenų apžiūrėjimas amnioskopu pro gimdos kaklelio kanalą. amnioskòpas [↗ amnio(nas) + ↗ …skopas], spec. instrumentas vaisiaus vandenims apžiūrėti pro gimdos kaklelio kanalą. amniònas [gr. amnion], roplių, paukščių, žinduolių, kai kurių bestuburių gyvūnų, pvz., vabzdžių, vienas gemalo dangalų, kurio ertmėje kaupiasi skystis, saugantis gemalą nuo mech. pažeidimų. amnèzija [↗ a… + gr. mnēsis — atmintis], atminties susilpnėjimas arba netekimas. amnèstija [gr. amnēstia—užmiršimas, atleidimas], visiškas ar dalinis atleidimas nuo kriminalinės bausmės arba jos pakeitimas lengvesne, t. p. teistumo panaikinimas; daromi valstybės valdovo arba parlamento aktu tam tikrai grupei asmenų. amitòzė [↗ a… + ↗ mitozė], tiesioginis ląstelės branduolio dalijimasis: neišryškėja chromosomos ir nesusidaro mitozei būdingų achromatinių struktūrų, branduolys persismaugia ir pasidalija, o ląstelė dažniausiai nesidalija, tampa daugiabranduolė. amiotròfija [↗ a… + gr. mys (kilm. myos) — raumuo + trophē — mityba], raumenų atrofija — raumenų mitybos sutrikimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai