Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aminoplastas

aminoplãstas [↗ aminai + gr. plastos — nulipdytas], plastikas, gaminamas iš karbamido formaldehidinės arba melamino formaldehidinės dervos.

Aminai

aminai [< gr.], org. junginiai, pvz., etilaminas C2H5NH2; panašūs į amoniaką.

Amimija

amimija [↗ a… + gr. mimos — mėgdžiojimas], mimikos nebuvimas dėl veido nervų paralyžiaus, parkinsonizmo.

Amilozė

amilòz‖ė [gr. amylon — krakmolas], polisacharidas; krakmolo komponentas; jodas nudažo ~ ę mėlynai.

Amiloplastai

amiloplãstai [amylon + gr. plastos — nulipdytas], augalų sandėlinių audinių ląstelių bespalvės plastidės (leukoplastai), kuriose kaupiasi krakmolas.

Amilopektinas

amilopektinas [amylon + ↗ pektinai], polisacharidas; krakmolo komponentas; šaltame vandenyje beveik netirpsta, karštame sudaro kleisterį.

Amiloidozė

amiloidòzė, baltymų apykaitos sutrikimas — amiloido kaupimasis audiniuose.

Amiloidas

amilòidas [amylon + gr. eidos — pavidalas]: 1. augaluose esantis angliavandenis, kurio struktūra tokia pat kaip ir hemiceliuliozės; 2. gyvūnų ir žmogaus organizmo baltyminė medžiaga, panaši į globuliną.

Amilazė

amilãzė [gr. amylon — krakmolas], fermentas, katalizuojantis krakmolo, glikogeno ir jiems giminingų polisacharidų hidrolizę.

Amija

ãmija, vienintelė dabar gyvenanti dumblažuvė Amia calva, randama Š. Amerikoje.