Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Amigdalinas

amigdalinas [gr. amygdalos — migdolas], org. junginys, esantis karčiųjų migdolų, persikų, vyšnių, slyvų kauliukuose.

Amielija

amièlija [↗ a… + gr. myelos — nugaros smegenys], įgimtas nugaros smegenų nebuvimas.

Amidostomozė

amidostomòzė, invazinė vandens paukščių (dažn. žąsų) liga; sukelia apvaliosios kirmėlės amidostomos, parazituojančios skrandžio gleivinėje.

Amidopirinas

amidopirinas [↗ amidai + gr. pyr — ugnis, karštis], vaistas, malšinantis skausmą, slopinantis uždegimą, mažinantis karščiavimą.

Amidazės

amidãzės, fermentai, nutraukiantys jungtį tarp anglies ir azoto atomų org. rūgščių amiduose.

Amidai

amidai [↗ am(oniakas) + gr. eidos — pavidalas]: 1. org. rūgščių dariniai, pvz., karbamidas CO(NH2)2; 2. chem. junginiai, gaunami, amoniako molekulėje vieną vandenilio atomą pakeitus metalu, pvz., natrio amidas NaNH2.

Amiantas

amiántas [gr. amiantos — švarus, nesuteptas]. pluoštinis mineralas, amfibolo asbestas.

Amfoterinis

amfoter‖inis, ~iškas [gr. amphoteros — abu], galintis (disocijuodamas vandeniniame tirpale) atpalaiduoti tiek vandenilio H+, tiek hidroksilo OH- jonus.

Amfora

ámfora [lot. amphora < gr. amphoreus < amphi— iš abiejų pusių + phorus — nešikas], pailgas molinis arba metalinis sen. graikų ir romėnų indas su 2 vertikaliomis ąsomis skysčiams (aliejui, vynui) laikyti.

Amfolitas

amfolitas [↗ amfo… + gr. lytos — tirpus], chem. junginys, turintis ir rūgščių, ir bazių savybių.