amigdalinas [gr. amygdalos — migdolas], org. junginys, esantis karčiųjų migdolų, persikų, vyšnių, slyvų kauliukuose.
|
||||
amigdalinas [gr. amygdalos — migdolas], org. junginys, esantis karčiųjų migdolų, persikų, vyšnių, slyvų kauliukuose. amièlija [↗ a… + gr. myelos — nugaros smegenys], įgimtas nugaros smegenų nebuvimas. amidostomòzė, invazinė vandens paukščių (dažn. žąsų) liga; sukelia apvaliosios kirmėlės amidostomos, parazituojančios skrandžio gleivinėje. amidopirinas [↗ amidai + gr. pyr — ugnis, karštis], vaistas, malšinantis skausmą, slopinantis uždegimą, mažinantis karščiavimą. amidãzės, fermentai, nutraukiantys jungtį tarp anglies ir azoto atomų org. rūgščių amiduose. amidai [↗ am(oniakas) + gr. eidos — pavidalas]: 1. org. rūgščių dariniai, pvz., karbamidas CO(NH2)2; 2. chem. junginiai, gaunami, amoniako molekulėje vieną vandenilio atomą pakeitus metalu, pvz., natrio amidas NaNH2. amiántas [gr. amiantos — švarus, nesuteptas]. pluoštinis mineralas, amfibolo asbestas. amfoter‖inis, ~iškas [gr. amphoteros — abu], galintis (disocijuodamas vandeniniame tirpale) atpalaiduoti tiek vandenilio H+, tiek hidroksilo OH- jonus. ámfora [lot. amphora < gr. amphoreus < amphi— iš abiejų pusių + phorus — nešikas], pailgas molinis arba metalinis sen. graikų ir romėnų indas su 2 vertikaliomis ąsomis skysčiams (aliejui, vynui) laikyti. amfolitas [↗ amfo… + gr. lytos — tirpus], chem. junginys, turintis ir rūgščių, ir bazių savybių. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai