Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Alternacija

alternãcija [lot. alternatio — kaitaliojimas], dėsninga garsų kaita morfemoje, pvz., liet. marti — marčios, rusų писать — пишу, lenk. chodzić — chadzać.

Alter ego

alter ego [lot.], antrasis aš, t.y. artimas bičiulis, bendramintis, žmogus, tiek artimas kam nors, kad gali jį pavaduoti.

Alteracija

alterãcija [lot. alteratio — pak(e)itimas]: 1. garso paaukštinimas arba pažeminimas pustoniu arba tonu; 2. med. ląstelių, audinių ir organų struktūros pakitimas, dėl kurio sutrinka jų gyvybinė veikla. altera pars [lot.], antroji (priešingoji) šalis, pvz., ginčo.

Altazimutas

altãzimutas [lot. altum — aukštis + ↗ azimutas], kosm. kūnų aukščio ir azimutų matavimo prietaisas.

Altas

áltas [lot. altus — aukštas]: 1. žemas moterų ir vaikų balsas; 2. keturstygis muz. instrumentas, šiek tiek didesnis už smuiką, derinamas kvinta žemiau; 3. pučiamasis muz. instrumentas, dar vadinamas althornu.

Altarista

altaristà [lenk. oltarzysta < lot. altar — altorius], kunigas, negalintis dirbti pastoracinio darbo ir gyvenantis „iš altoriaus”, t.y. iš tikinčiųjų aukų už rel. patarnavimus.

Altarija

altãrija, altaristos namai, ūkis.

Altana

altanà [it. altano — terasa ant stogo], pavėsinė.

Altaistika

altaistika, mokslas, tiriantis Altajaus kalbas, literatūrą, tautosaką.

Al secco

al sēcco [sk. al seko; it. ant sauso], sienų tapybos technika: tapoma ant sauso tinko.