Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Aloginis

alòg‖inis, ~ iškas [↗ a… + ↗ loginis], prieštaraujantis logikai, nesuderinamas su ja, nelogiškas.

Alogeninis

alogèninis [allos+ ↗ …geninis] ↗ alotigeninis.

Alogamija

alogãmija [allos + ↗ …gamija], augalų ir gyvūnų kryžminis ap (si) vaisinimas, pvz., augalo žiedo ap(si) dulkinimas kito žiedo žiedadulkėmis.

Alofonas

alofònas [allos + ↗ …fonas], pozicinis fonemos variantas.

Alodas

alòdas [vok. Allod < frankų k. al — pilnas, visiškas + od — nuosavybė, valda], V. Europos ankstyvojo feodalizmo laikotarpio individuali germanų šeimos žemės nuosavybė.

Alochtoninis

alochtònin‖is [↗ alochtonas], kilęs iš kitur, susidaręs ne toje vietoje, kur dabar yra, pvz., ~ės uolienos, ~ ės struktūros.

Alochtonas

alochtònas [gr. allos — kitas + chthon — žemė]; geol.: 1. Žemės plutos sluoksnių kompleksas, tektoninių judesių horizontaliai nustumtas nuo savo pirminio slūgsojimo vietos; alochtoninė struktūra; 2. uoliena, kuri dėl įv. geol. procesų yra pernešta į naują vietą arba perklostyta naujoje vietoje; alochtoninė uoliena; 3. biol. organizmas, kilęs kitoje vietoje ir vėliau atsikėlęs į dabartinę vietą.

Alochoras

alochòras [gr. allos — kitas + choreō — einu, plintu], augalas, kurio sėklas arba vaisius platina vėjas, vanduo, gyvūnai arba žmogus.

Alnis

áln‖is [↗ al(iuminis) + ↗ ni(kelis)], geležies, nikelio ir aliuminio lydinys, turintis ryškių magn. savybių; iš ~ io daromi nuolatiniai magnetai akustiniams, elektros matavimo, reguliavimo apara¬tams, magn. separatoriams.

Almukantaras

almukantarãtas [arab. al muqantar — skliautuotas], mažasis dangaus sferos apskritimas, lygia¬gretus su horizontu.