aliumosilikãtai [↗ aliuminis + ↗ silikatai], mineralai, kurių kristalinėje gardelėje aliuminis ir silicis pakeičia vienas kitą.
|
||||
|
aliumogèlis [↗ aliuminis + ↗ gelis], džiovintas aliuminio hidroksidas; katalizatorius ir katalizatoriaus nešiklis. aliumnãtas ↗ alumnatas. aliùmnas ↗ alumnas. aliuminòzė, profesinė lėtinė plaučių liga, kuri prasideda, susikaupus plaučiuose aliuminio dulkėms. aliuminotèrmija [↗ aliuminis + gr. thermē — šiluma], kai kurių metalų (mangano, chromo, vanadžio) gavimo būdas — jų oksidų redukavimas aliuminiu. aliuminis [lot. alumen (kilm. aluminis) — alūnas], chem. elementas Al, atom. Nr. 13; lengvas sidabro baltumo metalas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: A |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | aliuminãtas, aliuminio rūgšties druska. aliumèlis, nikelio lydinys su aliuminiu (1,8—2,5%), manganu (1,8—2,2%), siliciu (0,85—2%), kobaltu (0,6—1%); sunkiai lydosi; vart. kompensacinėms varžoms, chromelio-aliumelio termoporų katodams. alitúoti [vok. alitieren], techn. įsotinti plieninių ir ketinių gaminių paviršiaus sluoksnį aliuminiu, kad tie gaminiai būtų atsparesni kaitrai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai