aliterãcija [lot. ad — prie, link + littera — raidė], vienodo skambesio priebalsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „rymo ramunėlė rudenio arimuos”.— S. Nėris.
|
||||
aliterãcija [lot. ad — prie, link + littera — raidė], vienodo skambesio priebalsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „rymo ramunėlė rudenio arimuos”.— S. Nėris. alitas [vok. Alit], cemento klinkerio mineralas — trikalcio silikatas 3CaO•SiO. alimeñtin‖is: 1. susijęs su alimentais; 2. susijęs su maistu, mityba, pvz., ~ ė distrofija, ~ ė aleukija. alimentãrinis [lot. alimentarius] ↗ alimentinis (2). alimeñtai [lot. alimentum — maistas, išlaikymas], išlaikymo lėšos, kurias pagal įstatymą vieni asmenys dėl jų santuokos ar šeimos santykių privalo teikti paramos reikalingiems kitiems asmenims. aliment‖ãcija [↗ alimentai]: 1. sen. Romos valst. pašalpų neturtingųjų vaikams ir našlaičiams sistema; 2. prievolė mokėti, teikti alimentus. alikvòtas [lot. aliąuot — keletas] ↗ obertonas. aligninas [↗ ligninas] ↗ ligninas (2). aligãtorius [angl. alligator < isp. el lagarto — driežas], krokodilas Alligator; paplitęs Š. Amerikos p. r. dalyje ir P. r. Azijoje; gyvena upėse, ežeruose, pelkėse. alifãtinis [gr. aleiphar (kilm. aleiphatos) — riebalai] ↗ aciklinis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai